Samādhibhāvanāsutta41. Sutelkties ugdymas
“Catasso imā, bhikkhave, samādhibhāvanā.
+ → sāvatthinidānaṁ (bjt)„Esti, vienuoliai, šie keturi sutelkties ugdymai.
Katamā catasso?Kokie keturi?
Atthi, bhikkhave, samādhibhāvanā bhāvitā bahulīkatā diṭṭhadhammasukhavihārāya saṁvattati;Esti, vienuoliai, sutelkties ugdymas, kuris puoselėjamas, dažnai praktikuojamas, veda į palaimingą būvimą šiame gyvenime.
atthi, bhikkhave, samādhibhāvanā bhāvitā bahulīkatā ñāṇadassanappaṭilābhāya saṁvattati;
ñāṇadassanappaṭilābhāya → ñāṇadassanapaṭilābhāya (bjt, th, pts)Esti, vienuoliai, sutelkties ugdymas, kuris puoselėjamas, dažnai praktikuojamas, veda į žinojimo ir matymo įgijimą.
atthi, bhikkhave, samādhibhāvanā bhāvitā bahulīkatā satisampajaññāya saṁvattati;Esti, vienuoliai, sutelkties ugdymas, kuris puoselėjamas, dažnai praktikuojamas, veda į atidą ir aiškų supratimą.
atthi, bhikkhave, samādhibhāvanā bhāvitā bahulīkatā āsavānaṁ khayāya saṁvattati.Esti, vienuoliai, sutelkties ugdymas, kuris puoselėjamas, dažnai praktikuojamas, veda į antplūdžių sunaikinimą.
Katamā ca, bhikkhave, samādhibhāvanā bhāvitā bahulīkatā diṭṭhadhammasukhavihārāya saṁvattati?
diṭṭhadhammasukhavihārāya → diṭṭhadhammasukhaviharāya (pts)Ir koks, vienuoliai, sutelkties ugdymas, puoselėjamas, dažnai praktikuojamas, veda į palaimingą būvimą šiame gyvenime?
Idha, bhikkhave, bhikkhu vivicceva kāmehi …pe… catutthaṁ jhānaṁ upasampajja viharati.
catutthaṁ jhānaṁ → catutthajjhānaṁ (pts) | pe → spelled out in full (th) | vivicceva → eva (pts)Štai, vienuoliai, vienuolis, atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų … jis pasiekia ketvirtąją džhaną ir buvoja joje, ten, kur nėra nemalonių ar malonių (pojūčių), bet yra atidos išgryninta proto pusiausvyra.
Ayaṁ, bhikkhave, samādhibhāvanā bhāvitā bahulīkatā diṭṭhadhammasukhavihārāya saṁvattati.
ayaṁ → ayaṁ vuccati (pts) | samādhibhāvanā → samādhibhāyanā (pts) | diṭṭhadhammasukhavihārāya → diṭṭhadhammasukhaviharāya (pts)Tai, vienuoliai, sutelkties ugdymas, kuris puoselėjamas, dažnai praktikuojamas, veda į palaimingą būvimą šiame gyvenime.
Katamā ca, bhikkhave, samādhibhāvanā bhāvitā bahulīkatā ñāṇadassanappaṭilābhāya saṁvattati?
ñāṇadassanappaṭilābhāya → ñāṇadassanapaṭilābhāya (bjt, th, pts)Ir koks, vienuoliai, sutelkties ugdymas, puoselėjamas, dažnai praktikuojamas, veda į žinojimo ir matymo įgijimą?
Idha, bhikkhave, bhikkhu ālokasaññaṁ manasi karoti, divāsaññaṁ adhiṭṭhāti—
manasi karoti → manasikaroti (th, pts)Štai, vienuoliai, vienuolis skiria dėmesį šviesos suvokimui, nusprendžia (visą laiką) būti su dienos (šviesos) suvokimu.
yathā divā tathā rattiṁ, yathā rattiṁ tathā divā.Jam diena kaip naktis, o naktis kaip diena.
Iti vivaṭena cetasā apariyonaddhena sappabhāsaṁ cittaṁ bhāveti.
vivaṭena → vivittena (sya-all)Taip atviru, nesuvaržytu protu, jis ugdo protą spindintį šviesa.
Ayaṁ, bhikkhave, samādhibhāvanā bhāvitā bahulīkatā ñāṇadassanappaṭilābhāya saṁvattati.
bhikkhave → vuccati (pts) | bhāvitā bahulīkatā ñāṇadassanappaṭilābhāya → ñāṇadassanapaṭilābhāya (pts)Tai, vienuoliai, sutelkties ugdymas, kuris puoselėjamas, dažnai praktikuojamas, veda į žinojimo ir matymo įgijimą.
Katamā ca, bhikkhave, samādhibhāvanā bhāvitā bahulīkatā satisampajaññāya saṁvattati?
bhāvitā bahulīkatā → (pts)Ir koks, vienuoliai, sutelkties ugdymas, puoselėjamas, dažnai praktikuojamas, veda į atidą ir aiškų supratimą.
Idha, bhikkhave, bhikkhuno viditā vedanā uppajjanti, viditā upaṭṭhahanti, viditā abbhatthaṁ gacchanti;
upaṭṭhahanti → tiṭṭhanti (sya-all)Štai, vienuoliai, vienuolis žino, kaip jausmo tonas kyla, kaip jis išlieka ir kaip baigiasi;
viditā saññā …pe… viditā vitakkā uppajjanti, viditā upaṭṭhahanti, viditā abbhatthaṁ gacchanti.
upaṭṭhahanti → tiṭṭhanti (sya-all)žino, kaip suvokimas … žino, kaip mintis kyla, kaip ji išlieka ir kaip baigiasi.
Ayaṁ, bhikkhave, samādhibhāvanā bhāvitā bahulīkatā satisampajaññāya saṁvattati.
ayaṁ → ayaṁ vuccati (pts) | bhāvitā bahulīkatā → (pts)Tai, vienuoliai, sutelkties ugdymas, kuris puoselėjamas, dažnai praktikuojamas, veda į atidą ir aiškų supratimą.
Katamā ca, bhikkhave, samādhibhāvanā bhāvitā bahulīkatā āsavānaṁ khayāya saṁvattati?
bhāvitā bahulīkatā → (pts)Ir koks, vienuoliai, sutelkties ugdymas, puoselėjamas, dažnai praktikuojamas, veda į antplūdžių sunaikinimą.
Idha, bhikkhave, bhikkhu pañcasu upādānakkhandhesu udayabbayānupassī viharati:
pañcasu upādānakkhandhesu udayabbayānupassī → pañcupādānakkhandhesu udayabyayānupassī (bj); pañcupādānakkhandhesu udayavayānupassī (pts)Štai, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas penkių įsikibtų sandų kilimą ir nykimą.
‘iti rūpaṁ, iti rūpassa samudayo, iti rūpassa atthaṅgamo;
atthaṅgamo → atthagamo (bj, pts1ed) | atthaṅgamo → atthagamo (pts) | atthaṅgamo → atthagamo (cck: sī. pī.)„Tai materiali forma, tai materialios formos kilmė, tai materialios formos išnykimas.
iti vedanā, iti vedanāya samudayo, iti vedanāya atthaṅgamo;
atthaṅgamo → atthagamo (pts)Tai jausmo tonas, tai jausmo tono kilmė, tai jausmo tono išnykimas.
iti saññā, iti saññāya samudayo, iti saññāya atthaṅgamo;
atthaṅgamo → atthagamo (pts)Tai atpažinimas, tai suvokimo kilmė, tai suvokimo išnykimas.
iti saṅkhārā, iti saṅkhārānaṁ samudayo, iti saṅkhārānaṁ atthaṅgamo;
atthaṅgamo → atthagamo (pts) | saṅkhārā → saṁkhārā (bjt, th) | saṅkhārānaṁ → saṁkhārānaṁ (bjt, th)Tai proto dariniai, tai proto darinių kilmė, tai proto darinių išnykimas.
iti viññāṇaṁ, iti viññāṇassa samudayo, iti viññāṇassa atthaṅgamo’ti.
atthaṅgamoti → atthagamo (pts)Tai sąmonė, tai sąmonės kilmė, tai sąmonės išnykimas.
Ayaṁ, bhikkhave, samādhibhāvanā bhāvitā bahulīkatā āsavānaṁ khayāya saṁvattati.
ayaṁ → ayaṁ vuccati (pts)Tai, vienuoliai, sutelkties ugdymas, kuris puoselėjamas, dažnai praktikuojamas, veda į antplūdžių sunaikinimą.
Imā kho, bhikkhave, catasso samādhibhāvanā.Šie, vienuoliai, yra keturi sutelkties ugdymas.
Idañca pana metaṁ, bhikkhave, sandhāya bhāsitaṁ pārāyane puṇṇakapañhe:
puṇṇakapañhe → puṇṇapañhe (sya-all) | idañca → idañ ca (pts) | metaṁ bhikkhave → m etaṁ (pts)Būtent apie tai kalbėjau Pārāyanoje, „Puṇṇos klausimuose”:
‘Saṅkhāya lokasmiṁ paroparāni, yassiñjitaṁ natthi kuhiñci loke;
paroparāni → parovarāni (bj) | parovarāni → paroparāni (bj: machasaṁ) | saṅkhāya lokasmiṁ → saṁkhāya lokasmi (th) yassiñjitaṁ natthi → yass iñjitaṁ n atthi (pts)„Kas suprato pasaulyje (visa), kas arti ir toli, ką niekas nepajudina pasaulyje, Santo vidhūmo anīgho nirāso, atāri so jātijaranti brūmī’”ti.
anīgho → anigho (sya-all, pts) | santo → sato (pts) | Sato → B. K. santo. (pts note) brūmī’’ti → su. ni. 1054; cūḷani. puṇṇakamāṇavapucchā 73 (cck note) | brūmīti → These verses recur Aṅguttara III. 32-and Sutta Nipāta V. 4. 6. (pts note) | jātijaranti → jātijaran ti (pts)nurimęs, be aistrų, romus, be ilgesio, jis, sakau, įveikė gimimą ir senėjimą.””