Найдите Истину

В Палийских Суттах и Винае

settings

{{table.suttaCol}} {{table.readCol}} {{table.titleCol}} {{table.wordsCol}} {{table.countCol}} {{table.mrCol}} {{table.linksCol}} {{table.typeCol}} {{table.quoteCol}}
{{table.wordCol}} {{table.textsCol}} {{table.matchesCol}} {{table.linksCol}}

{{results.variantsForLabel}}

Variants 1/2 columns Dictionary Multi-select Compass Help

Note:Translations, dictionaries and commentaries were not made by the Blessed One.Cross-check with Pali in 4 main nikayas.

  • Saṁyutta Nikāya 36.6Pagal temą susijusių suttų rinkinys 36
  • 1. Sagāthāvagga1. Su posmais

SallasuttaStrėlė

“Assutavā, bhikkhave, puthujjano sukhampi vedanaṁ vedayati, dukkhampi vedanaṁ vedayati, adukkhamasukhampi vedanaṁ vedayati.
vedayati → vediyati (bj, pts1ed) | vedayati dukkhampi → vediyati dukkham pi (pts) | vedayati adukkhamasukhampi → vediyati adukkhamasukham pi (pts) | vedayati → vediyati (pts) | vedayati → vediyati (cck: sī. pī.) | vediyati → B1-2 vedayati always (pts note) | sukhampi → sukham pi (pts)
„Vienuoliai, neapmokytas, eilinis žmogus, jaučia malonų jausmo toną, nemalonų jausmo toną ir nei nemalonų, nei malonų jausmo toną.
Sutavā, bhikkhave, ariyasāvako sukhampi vedanaṁ vedayati, dukkhampi vedanaṁ vedayati, adukkhamasukhampi vedanaṁ vedayati.
vedayati → vediyati (bj, pts) | vedayati dukkhampi → vediyati dukkham pi (pts) | vedayati adukkhamasukhampi → vediyati adukkhamasukham pi (pts) | sukhampi → sukham pi (pts)
Vienuoliai, apmokytas tauriųjų mokinys taip pat jaučia malonų jausmo toną, nemalonų jausmo toną ir nei nemalonų, nei malonų jausmo toną.
Tatra, bhikkhave, ko viseso ko adhippayāso kiṁ nānākaraṇaṁ sutavato ariyasāvakassa assutavatā puthujjanenā”ti?
adhippayāso → adhippāyo (bj, mr); adhippāyaso (sya-all, km); adhippāyoso (pts1ed) | adhippayāso kiṁ → adhippāyoso kim (pts) | adhippayāso → adhippāyo (cck: sī. ka.); adhippāyaso (cck: syā. kaṁ.); adhippāyoso (cck: pī.) | adhippāyoso → B1 adhippāyo (pts note) | assutavatā → S3 assutavā (pts note)
Koks čia, vienuoliai, yra skirtumas, nepanašumas, nevienodumas tarp apmokyto tauriųjų mokinio ir neapmokyto eilinio žmogaus?”

Bhagavaṁmūlakā no, bhante, dhammā …pe…
bhagavaṁmūlakā → bhagavammūlakā (bjt) | pe → spelled out in full (bjt)
„Garbusis, mūsų mokymai šaknijasi Palaimintajame, vadovaujamės Palaimintuoju, remiamės Palaimintuoju. Būtų gerai, jei Palaimintasis paaiškintų šio teiginio prasmę. Išgirdę iš Jo, vienuoliai tai įsimins.”

assutavā, bhikkhave, puthujjano dukkhāya vedanāya phuṭṭho samāno socati kilamati paridevati urattāḷiṁ kandati sammohaṁ āpajjati.
urattāḷiṁ → urattāḷī (sya-all) | phuṭṭho → puṭṭho (pts) | urattāḷiṁ kandati sammohaṁ → urattālīkandati sammoham (pts)
„Vienuoliai, kai neapmokytas eilinis žmogus pajaučia nemalonų jausmo toną, jis liūdi, kankinasi, rauda, mušasi į krūtinę ir tampa sumišęs.
So dve vedanā vedayati—
vedayati → vediyati (bj)
Jis jaučia du jausmus:
kāyikañca, cetasikañca.
kāyikañca cetasikañca → kāyikañ ca cetasikañ ca (pts)
kūnišką ir protinį.

Seyyathāpi, bhikkhave, purisaṁ sallena vijjheyya.
sallena vijjheyya → sallena vijjheyyuṁ (bj, sya-all, km, pts1ed) | vijjheyya tamenaṁ → vijjheyyuṁ tam enam (pts) | vijjheyya → sallena anuvijjheyyuṁ (cck: sī. syā. kaṁ. pī.) | vijjheyyuṁ → B1 vijjheyya always (pts note)
Įsivaizduokite, vienuoliai, kad žmogų persmeigė strėlė,
Tamenaṁ dutiyena sallena anuvedhaṁ vijjheyya.
sallena anuvedhaṁ vijjheyya → sallena anuvedhaṁ vijjheyyuṁ (bj, sya-all, km); sallena vijjheyyuṁ (pts1ed) | vijjheyya evañhi → vijjheyyuṁ evaṁ hi (bj, sya-all) | anuvedhaṁ vijjheyya evañhi → vijjheyyuṁ evaṁ hi (pts) | vijjheyya → sallena anuvijjheyyuṁ (cck: sī.); sallena anuvedhaṁ vijjheyyuṁ (cck: syā. kaṁ.); sallena vijjheyyuṁ (cck: pī.) | enam → S1-3 tamena (pts note) | sallena → B1-2 insert here anuvedhaṁ (B2 -daṁ) (pts note) | tamenaṁ → tam enam (pts)
o iškart po to jį persmeigė antra strėlė.
Evañhi so, bhikkhave, puriso dvisallena vedanaṁ vedayati.
dvisallena vedanaṁ vedayati → dve sallena vedanā vediyetha (bj) | dvisallena vedanaṁ → dve sallena vedanā (sya-all) | vedayati → vedayati kāyikañca cetasikañca (sya-all) | vedanā → B1 dvesallenavedanaṁ (pts note) | vediyati → S3 vediyetha; B1-2 vedayati (pts note) | evañhi → hi (th)
Taip, vienuoliai, tas žmogus jaustų dviejų strėlių sukeltą jausmo toną.

Evameva kho, bhikkhave, assutavā puthujjano dukkhāya vedanāya phuṭṭho samāno socati kilamati paridevati urattāḷiṁ kandati sammohaṁ āpajjati.
urattāḷiṁ → urattāḷī (sya-all); urattāliṁ (pts) | phuṭṭho → puṭṭho (pts) | evameva → evam eva (pts) | sammohaṁ → sammoham (pts)
Lygiai gi taip, vienuoliai, kai neapmokytas eilinis žmogus pajaučia nemalonų jausmo toną, jis liūdi, kankinasi, rauda, mušasi į krūtinę ir tampa sumišęs.
So dve vedanā vedayati—
vedayati → vediyati (bj, pts)
Jis jaučia du jausmus:
kāyikañca, cetasikañca.kūnišką ir protinį.

Tassāyeva kho pana dukkhāya vedanāya phuṭṭho samāno paṭighavā hoti.
phuṭṭho samāno → (sya-all) | phuṭṭho → puṭṭho (pts) | samāno → B1-2 omit puṭṭho samāno (pts note) | tassāyeva → tassā yeva (th)
Pajautęs tą patį nemalonų jausmo toną, jis juo bjaurisi.
Tamenaṁ dukkhāya vedanāya paṭighavantaṁ, yo dukkhāya vedanāya paṭighānusayo, so anuseti.
paṭighānusayo → patighānusayo (pts) | tamenaṁ → tam enam (pts)
Kai jis bjaurisi skausmingu jausmu, už to glūdi giluminis polinkis bjaurėtis skausmingu jausmu.

So dukkhāya vedanāya phuṭṭho samāno kāmasukhaṁ abhinandati.
kāmasukhaṁ → kāmasukham (pts)
Pajautęs nemalonų jausmo toną, jis ieško džiaugsmo jusliniuose malonumuose.
Taṁ kissa hetu?Kokia yra to priežastis? Na hi so, bhikkhave, pajānāti assutavā puthujjano aññatra kāmasukhā dukkhāya vedanāya nissaraṇaṁ,
hi so → (bj) | so → (sya-all, pts) | hi → B1 inserts so (pts note)
Ogi neapmokytas eilinis žmogus nesupranta kaip kitaip, nei per juslinį malonumą, pabėgti nuo skausmingo jausmo.
tassa kāmasukhañca abhinandato, yo sukhāya vedanāya rāgānusayo, so anuseti.
kāmasukhañca → kāmasukhaṁ (bj, pts) | kāmasukham → B1-2 insert ca (pts note) | kāmasukhañca → kāmasukhaṁ ca (th)
Kai jis ieško džiaugsmo jusliniuose malonumuose, už to glūdi giluminis polinkis geisti malonaus jausmo.

So tāsaṁ vedanānaṁ samudayañca atthaṅgamañca assādañca ādīnavañca nissaraṇañca yathābhūtaṁ nappajānāti.
atthaṅgamañca → atthagamañca (bj, pts)
Jis nesupranta kokie iš tikrųjų yra šių jausmų kilmė ir išnykimas, (jų) saldybė, kartumas ir išsigelbėjimas (iš jų).
Tassa tāsaṁ vedanānaṁ samudayañca atthaṅgamañca assādañca ādīnavañca nissaraṇañca yathābhūtaṁ appajānato, yo adukkhamasukhāya vedanāya avijjānusayo, so anuseti.
atthaṅgamañca → atthagamañca (bj, pts) | ādīnavañca → (pts) | tāsaṁ → tāsam (pts) | yathābhūtaṁ → yathābhūtam (pts)
Kai jis šių dalykų nesupranta, jame glūdi giluminis polinkis į neišmanymą apie nei nemalonų, nei malonų jausmo toną.

So sukhañce vedanaṁ vedayati, saññutto naṁ vedayati.
vedayati → vediyati (bj, pts) | vedayati dukkhañce → vediyati dukkhaṁ ce (pts) | sukhañce → sukhaṁ (bj: sī.pavi) | sukhañce → sukhaṁ ce (pts)
Jei jis jaučia malonų jausmo toną, jis jaučia jį būdamas (teršalų) pančiuose.
Dukkhañce vedanaṁ vedayati, saññutto naṁ vedayati.
vedayati → vediyati (bj, pts) | vedayati adukkhamasukhañce → vediyati adukkhamasukhaṁ ce (pts)
Jei jis jaučia nemalonų jausmo toną, jis jaučia jį būdamas (teršalų) pančiuose.
Adukkhamasukhañce vedanaṁ vedayati, saññutto naṁ vedayati.
vedayati → vediyati (bj, pts) | adukkhamasukhañce → adukkhamasukhañca (sya-all) | ce → Missing in S1-3 (pts note)
Jei jis jaučia nei nemalonų, nei malonų jausmo toną, jis jaučia jį būdamas (teršalų) pančiuose.

Ayaṁ vuccati, bhikkhave, ‘assutavā puthujjano saññutto jātiyā jarāya maraṇena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upāyāsehi, saññutto dukkhasmā’ti vadāmi.
jarāya maraṇena → jarāmaraṇena (bj) | jarāya → (pts) | puthujjano → S1-3 put here a line -- (pts note)
Tokį, vienuoliai, vadina neapmokytu eiliniu žmogumi, tuo, kuris yra gimimo, senėjimo ir mirties pančiuose; kuris yra liūdesio, verksmų, skausmo, nepasitenkinimo ir nevilties pančiuose; kuris yra kančios pančiuose, aš sakau.

Sutavā ca kho, bhikkhave, ariyasāvako dukkhāya vedanāya phuṭṭho samāno na socati, na kilamati, na paridevati, na urattāḷiṁ kandati, na sammohaṁ āpajjati.
urattāḷiṁ → urattāḷī (sya-all) | phuṭṭho → puṭṭho (pts) | urattāḷiṁ kandati → urattālīkandati (pts) | sammohaṁ → sammoham (pts)
Vienuoliai, kai apmokytas tauriųjų mokinys pajaučia nemalonų jausmo toną, jis neliūdi, nesikankina, nerauda, nesimuša į krūtinę ir netampa sumišęs.
So ekaṁ vedanaṁ vedayati—
vedayati → vediyati (bj, pts)
Jis jaučia vieną jausmo toną:
kāyikaṁ, na cetasikaṁ.kūnišką, ne protinį.

Seyyathāpi, bhikkhave, purisaṁ sallena vijjheyya.
vijjheyya → vijjheyyuṁ (bj); vijjheyyuṁ na (sya-all) | vijjheyya tamenaṁ → vijjheyyuṁ na tam enaṁ (pts)
Įsivaizduokite, vienuoliai, kad žmogų persmeigė strėlė,
Tamenaṁ dutiyena sallena anuvedhaṁ na vijjheyya.
vijjheyya evañhi → vijjheyyuṁ evaṁ hi (bj) | na vijjheyya evañhi → vijjheyyuṁ evaṁ hi (sya-all) | anuvedhaṁ na vijjheyya evañhi → anuvijjheyyuṁ evaṁ hi (pts) | vijjheyyuṁ → na anuvijjheyyuṁ (bj: sī.pævi, sī.pavi); anurodhaṁ na vijjheyyuṁ (bj: syā) | enaṁ → So B2; S1 tamena; S3 nametaṁ (pts note) | anuvijjheyyuṁ → So S1-3; B1 paṭivedhaṁ vijjheyya; B2 anuvedhaṁ vijjheyyuṁ (pts note) | tamenaṁ → tam enaṁ (pts)
o iškart po to jo nepersmeigė antra strėlė.
Evañhi so, bhikkhave, puriso ekasallena vedanaṁ vedayati.
ekasallena → ekaṁ sallena (bj) | vedayati → vediyetha (bj) | vedayati evameva → vediyati evam eva (pts) | ekaṁ → ekasallena (bj: machasaṁ) | sallena → ekasallena (bj: machasaṁ) | vediyetha → vedayati (bj: machasaṁ) | ekasallena → S1-3 ekaṁ sallena (pts note) | vediyati → S1-3 vediyetha (pts note) | evañhi → hi (bjt, th)
Taip, vienuoliai, tas žmogus jaustų vienos strėlės sukeltą jausmo toną.

Evameva kho, bhikkhave, sutavā ariyasāvako dukkhāya vedanāya phuṭṭho samāno na socati, na kilamati, na paridevati, na urattāḷiṁ kandati, na sammohaṁ āpajjati.
urattāḷiṁ → urattāḷī (sya-all) | urattāḷiṁ kandati → urattāḷīkandati (pts) | evameva → evam eva (pts) | sammohaṁ → sammoham (pts)
Lygiai gi taip, vienuoliai, kai apmokytas tauriųjų mokinys pajaučia nemalonų jausmo toną, jis neliūdi, nesikankina, nerauda, nesimuša į krūtinę ir netampa sumišęs.
So ekaṁ vedanaṁ vedayati—
vedayati → vediyati (bj, pts)
Jis jaučia vieną jausmo toną:
kāyikaṁ, na cetasikaṁ.kūnišką, ne protinį.

Tassāyeva kho pana dukkhāya vedanāya phuṭṭho samāno paṭighavā na hoti.
phuṭṭho samāno → (bj, sya-all, pts) | na → S1-3 paṭighavā (without na); B1 paṭighavānaṁ; B2 paṭighaṁvā na (pts note) | tassāyeva → tassā yeva (pts)
Pajautęs tą patį nemalonų jausmo toną, jis juo nesibjauri.
Tamenaṁ dukkhāya vedanāya appaṭighavantaṁ, yo dukkhāya vedanāya paṭighānusayo, so nānuseti.
appaṭighavantaṁ → paṭighavantaṁ (sya-all) | paṭighānusayo → paṭighanusayo (pts) | enam → S1 eva (pts note) | so → Missing in S1-3 (pts note) | appaṭighavantaṁ → apaṭighavantaṁ (bjt, pts) | tamenaṁ → tam enam (pts)
Kai jis nesibjauri skausmingu jausmu, už to neglūdi giluminis polinkis bjaurėtis skausmingu jausmu.

So dukkhāya vedanāya phuṭṭho samāno kāmasukhaṁ nābhinandati.Pajautęs nemalonų jausmo toną, jis neieško džiaugsmo jusliniuose malonumuose. Taṁ kissa hetu?Kokia yra to priežastis? Pajānāti hi so, bhikkhave, sutavā ariyasāvako aññatra kāmasukhā dukkhāya vedanāya nissaraṇaṁ.
so → (bj) | hi → (sya-all) | hi so → (pts) | pajānāti → B1-2 insert so (pts note)
Ogi apmokytas tauriųjų mokinys supranta kaip kitaip, nei per juslinį malonumą, pabėgti nuo skausmingo jausmo.
Tassa kāmasukhaṁ nābhinandato yo sukhāya vedanāya rāgānusayo, so nānuseti.
nābhinandato → anabhinandato (bj) | nābhinandato → S1-3 anabhi- (pts note)
Kai jis neieško džiaugsmo jusliniuose malonumuose, už to neglūdi giluminis polinkis geisti malonaus jausmo.

So tāsaṁ vedanānaṁ samudayañca atthaṅgamañca assādañca ādīnavaṁ ca nissaraṇañca yathābhūtaṁ pajānāti.
atthaṅgamañca → atthagamañca (bj, pts) | ādīnavaṁ ca → ādīnavañca (bjt, th, pts) | yathābhūtaṁ → yathābhūtam (pts)
Jis supranta kokie iš tikrųjų yra šių jausmų kilmė ir išnykimas, (jų) saldybė, klartumas ir išsigelbėjimas (iš jų).
Tassa tāsaṁ vedanānaṁ samudayañca atthaṅgamañca assādañca ādīnavañca nissaraṇañca yathābhūtaṁ pajānato, yo adukkhamasukhāya vedanāya avijjānusayo, so nānuseti.
atthaṅgamañca → atthagamañca (bj, pts) | pajānato → S1 pajānātino (pts note) | yathābhūtaṁ → yathābhūtam (pts)
Kai jis šiuos dalykus supranta, tai jame neglūdi giluminis polinkis į neišmanymą apie nei nemalonų, nei malonų jausmo toną.

So sukhañce vedanaṁ vedayati, visaññutto naṁ vedayati.
vedayati → vediyati (bj, pts) | vedayati dukkhañce → vediyati dukkham ce (pts) | sukhañce → sukhaṁ ce (pts)
Jei jis jaučia malonų jausmo toną, jis jaučia jį nebūdamas (teršalų) pančiuose.
Dukkhañce vedanaṁ vedayati, visaññutto naṁ vedayati.
vedayati → vediyati (bj, pts) | dukkhañce → ce (pts) | vedayati → vediyati adukkhamasukhaṁ (pts)
Jei jis jaučia nemalonų jausmo toną, jis jaučia jį nebūdamas (teršalų) pančiuose.
Adukkhamasukhañce vedanaṁ vedayati, visaññutto naṁ vedayati.
vedayati → vediyati (bj, pts)
Jei jis jaučia nei nemalonų, nei malonų jausmo toną, jis jaučia jį nebūdamas (teršalų) pančiuose.

Ayaṁ vuccati, bhikkhave, ‘sutavā ariyasāvako visaññutto jātiyā jarāya maraṇena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upāyāsehi, visaññutto dukkhasmā’ti vadāmi.
jarāya maraṇena → jarāmaraṇena (bj) | sutavā → (pts) | visaññutto → visaññuto (pts) | dukkhasmāti → dukkhasmā ti (pts)
Tokį, vienuoliai, vadina apmokytu tauriųjų mokiniu, tuo, kuris nėra gimimo, senėjimo ir mirties pančiuose; kuris nėra liūdesio, verksmų, skausmo, nepasitenkinimo ir nevilties pančiuose; kuris nėra kančios pančiuose, aš sakau.

Ayaṁ kho, bhikkhave, viseso, ayaṁ adhippayāso, idaṁ nānākaraṇaṁ sutavato ariyasāvakassa assutavatā puthujjanenāti.
adhippayāso → adhippāyo (bj); adhippāyaso (sya-all) | ayaṁ adhippayāso → ayam adhippāyoso (pts) | puthujjanenāti → puthujjanenā ti (pts)
Štai toks, vienuoliai, yra skirtumas, nepanašumas, nevienodumas tarp apmokyto tauriųjų mokinio ir neapmokyto eilinio žmogaus.

Na vedanaṁ vedayati sapañño, sukhampi dukkhampi bahussutopi;
vedayati → vediyati (bj, pts) | na → na so (sya-all) | na → na so (bj: syā) | sapañño → sapapañño (bj: sī.pævi, sī.pavi) sukhampi dukkhampi bahussutopi → sukham pi dukkham pi bahussuto pi ayaṁ (pts)
Turintysis išminties, daug mokytas nepatiria malonaus ir nemalonaus (protinio) jausmo.
Ayañca dhīrassa puthujjanena, mahā viseso kusalassa hoti.
dhīrassa → B2 pi rassa corrected from virassa (pts note) | ayañca → ayaṁ ca (th) | ayañca → ca (pts) mahā → ayaṁ (sya-all, km, mr) | mahā → ayaṁ (sya-all) | mahāviseso → ayaṁ (bj: syā) | Mahā → ayaṁ (cck: syā. kaṁ. ka.) | mahā → B1 ayaṁ (pts note)
Toks yra didžiulis skirtumas tarp eilinio žmogaus ir gabaus išmintingojo.

Saṅkhātadhammassa bahussutassa, vipassato lokamimaṁ parañca;
vipassato → sampassato (bj, pts1ed) | vipassato → sampassato (bj) | vipassato lokamimaṁ parañca → sampassato lokam imam pārañca (pts) | Vipassato → sampassato (cck: sī. pī.) | sampassato → B1 vipassato (pts note)
Daug mokytas apie sudėtinius reiškinius, su įžvalga matantis šį ir kitą pasaulį,
Iṭṭhassa dhammā na mathenti cittaṁ, aniṭṭhato no paṭighātameti.
mathenti → B2 satenti (pts note) paṭighātam → S3 patighāṇam (pts note) | paṭighātameti → paṭighātam eti (pts)
tokio proto nesutrikdo mieli reiškiniai, ir nemielam jis nesipriešina.

Tassānurodhā athavā virodhā, vidhūpitā atthagatā na santi;
tassānurodhā → ba. tassānutedhā (sya-all note) | Tassānurodhā → B1 -nugedhā (pts note) | athavā → atha vā (th) vidhūpitā → vidhamikā (sya-all) | vidhūpitā → vidhamikā (bj: syā)
Pritarimas ar pasipriešinimas jame išsklaidyti, baigėsi, jų nebėra.
Padañca ñatvā virajaṁ asokaṁ, sammā pajānāti bhavassa pāragū”ti.
ñatvā → ba. vidhusi upasaṅkamitā atthaṅgatā santipadaṁ caritvā (sya-all note) | padaṁ → B1 vidhūsiupasaṅkamitā atthaṅgatāsantipadam (pts note) | padañca → padaṁ ca (pts) | virajaṁ → virajam (pts) pajānāti → S1-3 sammappajānā (S3 -ṇa) ti (pts note)
Pažinęs nesuteptą lygmenį, kuriame nėra liūdesio, jis jį teisingai supranta, jis peržengė (visą) būtį.”

Chaṭṭhaṁ.

Principles · Rationale · Glossary · 6 Pali editions
MP3: Pali