“Sattimā, bhikkhave, saññā bhāvitā bahulīkatā mahapphalā honti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā.
sattimā → (pts)„Vienuoliai, išlavinti, dažnai praktikuoti, šie septyni suvokimai duoda didžiulę naudą ir vaisius, jie remiasi į nemirtingą elementą, jų viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. Katamā satta?Kokie, septyni? Asubhasaññā, maraṇasaññā, āhāre paṭikūlasaññā, sabbaloke anabhiratasaññā, aniccasaññā, anicce dukkhasaññā, dukkhe anattasaññā.
anattasaññā → M. adds imā kho bh- satta saññā and so on. (pts note)Atgrasumo suvokimas, mirties suvokimas, maisto šlykštumo suvokimas, niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimas, nepastovumo suvokimas, kančios tame, kas nepastovu, suvokimas ir savasties nebuvimo kančioje suvokimas. Imā kho, bhikkhave, satta saññā bhāvitā bahulīkatā mahapphalā honti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānāti.Vienuoliai, išlavinti, dažnai praktikuoti, šie septyni suvokimai duoda didžiulę naudą ir vaisius, jie remiasi į nemirtingą elementą, jų viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga.

‘Asubhasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti.„Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas atgrasumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga.” iti kho panetaṁ vuttaṁ. Kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ?Taip buvo pasakyta. Ir kodėl taip buvo pasakyta? Asubhasaññāparicitena, bhikkhave, bhikkhuno cetasā bahulaṁ viharato methunadhammasamāpattiyā cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti.
pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati → sampasārīyati (bj, sya-all) | pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | sampasāriyati upekkhā → sampasārīyati upekhā (pts) | upekkhā → upekhā (bj: sīmu) | vā → pāṭikulyatāvā (bj: machasaṁ) | bhikkhuno → T. -nā. (pts note) | paṭikuṭati → M8 -kuṭeti; S. -kujjati. (pts note) | paṭivaṭṭati → M. M8. S. -vattati; T. -vabbhati, corrected from -vaṭṭati, but the reading is not quite clear; M6 -vaccati; M7 -vaddhati. (pts note) | pāṭikkūlyatā → T. paṭikulyatā; M6 paṭikkulatā. (pts note)Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti atgrasumą, protas traukiasi nuo lytinių santykių, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas. Seyyathāpi, bhikkhave, kukkuṭapattaṁ vā nhārudaddulaṁ vā aggimhi pakkhittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati.
nhārudaddulaṁ → nahārudaddulaṁ (bj, pts) | pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati evamevaṁ → sampasārīyati evameva (bj, sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | vā → nahārūdaddulaṁ (bj: machasaṁ) | nahārudaddulaṁ → M. Ph. S. nhāru-; M8 nhārudalaṁ. (pts note) | paṭikuṭati → T. -kūṭati; S. -kujjati; M8 -kukkati. (pts note) | paṭivaṭṭati → M. S. -vattati; omitted by M8. (pts note)Panašiai, vienuoliai, kaip gaidžio plunksna ar sausgyslės gabaliukas mestas į ugnį traukiasi, gręžiasi, nusisuka nuo jos, nesiekia jos, Evamevaṁ kho, bhikkhave, bhikkhuno asubhasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato methunadhammasamāpattiyā cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti.
pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati → sampasārīyati (bj, sya-all) | pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | sampasāriyati upekkhā → sampasārīyati upekhā (pts) | vā → pāṭikulyatāvā (bj: machasaṁ) | pāṭikkūlyatā → T. paṭikūlyatā. (pts note)lygiai gi taip pat, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti atgrasumą, protas traukiasi nuo lytinių santykių, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas.

Sace, bhikkhave, bhikkhuno asubhasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato methunadhammasamāpattiyā cittaṁ anusandahati appaṭikulyatā saṇṭhāti;
anusandahati → anusandati (bj, sya1ed, sya2ed, pts1ed); anusaṇṭhāti (si) | anusandahati appaṭikulyatā → anusandati appaṭikūlyatā vā (bj); anusandati appāṭikkūlyatā vā (sya-all, pts) | anusandati → anusaṇṭhāti (bj: sīmu) | anusandahati → anusaṇṭhāti (cck: sī.) | anusandati → M6 anupasandati; M. Ph. -sandahati; T. M7 have patiliyati (sic) patikūṭati pativaṭṭati na sampasārīyati, upekhā vā paṭikkulyatā vā saṇṭhāti, as below, omitting therefore all from -samāpattiyā to cittaṁ in the next phrase. (pts note) | vā → omitted by M. Ph. (pts note)Jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti atgrasumą, protas siekia lytinių santykių bei jame įsitvirtina žavėjimasis, veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘abhāvitā me asubhasaññā, natthi me pubbenāparaṁ viseso, appattaṁ me bhāvanābalan’ti.
bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhāvanāphalanti → bhāvanābalanti (bj: machasaṁ)tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišvysčiau atgrasumo suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybės.” Itiha tattha sampajāno hoti.Tad tuomet jis aiškiai tai supranta. Sace pana, bhikkhave, bhikkhuno asubhasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato methunadhammasamāpattiyā cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti;
pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati → sampasārīyati (bj, sya-all) | pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | sampasāriyati upekkhā → sampasārīyati upekhā (pts) | pativaṭṭati → pativattati (bj: machasaṁ) | vā → pāṭikulyatāvā (bj: machasaṁ) | paṭikuṭati → T. -kūṭati; M8 -kulati and -kuttati; S. -kujjati. (pts note) | paṭivaṭṭati → M. M8. S. -vattati. (pts note) | upekhā → M. Ph. S. upekkhā. (pts note)Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti atgrasumą, protas traukiasi nuo lytinių santykių, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas, veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘subhāvitā me asubhasaññā, atthi me pubbenāparaṁ viseso, pattaṁ me bhāvanābalan’ti.
subhāvitā → bhāvitā (bj, sya-all, pts) | bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhāvitā → subhāvitā (bj: machasaṁ) | bhāvanāphalanti → bhāvanābalanti (bj: machasaṁ)tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išvysčiau atgrasumo suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybę.” Itiha tattha sampajāno hoti.Tad tuomet jis aiškiai tai supranta. ‘Asubhasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti,Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas atgrasumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ.Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.

‘Maraṇasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, iti kho panetaṁ vuttaṁ kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ?
bhikkhave → M8 continues : bhikkhuno cetasā bahulaṁ and so on, as in the next sentence. (pts note)Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas mirties suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. Taip buvo pasakyta. Ir kodėl taip buvo pasakyta? Maraṇasaññāparicitena, bhikkhave, bhikkhuno cetasā bahulaṁ viharato jīvitanikantiyā cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti.
pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati → sampasārīyati (bj, sya-all) | pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | sampasāriyati upekkhā → sampasārīyati upekhā (pts) | pativaṭṭati → pativattati (bj: machasaṁ) | vā → pāṭikulyatāvā (bj: machasaṁ) | paṭikuṭati → T. -kūṭati; M8 -kuṭṭati; S. -kujjati. (pts note)Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti mirtį, protas traukiasi nuo patraukos gyvenimui, gręžiasi, nusisuka nuo jos, nesiekia jos, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas. Seyyathāpi, bhikkhave, kukkuṭapattaṁ vā nhārudaddulaṁ vā aggimhi pakkhittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati.
nhārudaddulaṁ → nahārudaddulaṁ (bj, pts) | pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati evamevaṁ → sampasārīyati evameva (bj, sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | vā → nahārūdaddulaṁ (bj: machasaṁ) | nahārudaddulaṁ → M. Ph. S. nhāru-; M8 nhārudalaṁ; M6 nahārudaddaṁ. (pts note) | paṭikuṭati → T. -kūṭati; M8 -kuttati; S. -kujjati. (pts note) | paṭivaṭṭati → M. S. -vattati; omitted by M8. (pts note)Panašiai, vienuoliai, kaip gaidžio plunksna ar sausgyslės gabaliukas mestas į ugnį traukiasi, gręžiasi, nusisuka nuo jos, nesiekia jos, Evamevaṁ kho, bhikkhave, bhikkhuno maraṇasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato jīvitanikantiyā cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti.
pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati → sampasārīyati (bj, sya-all) | pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | sampasāriyati upekkhā → sampasārīyati upekhā (pts) | vā → upekhā (bj: sīmu) | kho → omitted by M. M8. (pts note) | upekhā → M. Ph. S. upekkhā. (pts note) | pāṭikkūlyatā → T. paṭi-; M7 pāṭikullatā; M8 paṭikulatā. (pts note)lygiai gi taip pat, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti mirtį, protas traukiasi nuo patraukos gyvenimui, gręžiasi, nusisuka nuo jos, nesiekia jos, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas. Sace, bhikkhave, bhikkhuno maraṇasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato jīvitanikantiyā cittaṁ anusandahati appaṭikulyatā saṇṭhāti;
anusandahati appaṭikulyatā → anusandati appaṭikūlyatā vā (bj); anusandati appāṭikkūlyatā vā (sya-all, pts) | anusandati → anusaṇṭhāti (bj: sīmu) | anusandati → M. Ph. -sandahati. (pts note) | appāṭikkūlyatā → M. Ph. appaṭi-; M6 appaṭikkulatā; M8 appaṭikulyatā; M7 appaṭikūlyatā. (pts note) | vā → omitted by M. Ph. (pts note)Jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti mirtį, protas siekia patraukos gyvenimui bei jame įsitvirtina žavėjimasis, veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘abhāvitā me maraṇasaññā, natthi me pubbenāparaṁ viseso, appattaṁ me bhāvanābalan’ti.
bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhāvanāphalanti → bhāvanā balanti (bj: machasaṁ) | me → omitted by M8. (pts note)tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišvysčiau mirties suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybės.” Itiha tattha sampajāno hoti.Tad tuomet jis aiškiai tai supranta. Sace pana, bhikkhave, bhikkhuno maraṇasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato jīvitanikantiyā cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti;
pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati → sampasārīyati (bj, sya-all) | pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | sampasāriyati upekkhā → sampasārīyati upekhā (pts) | vā → upekhāvā (bj: sīmu) | jīvitanikantiyā → T. -nikkantiyā. (pts note) | paṭikuṭati → T. M7 -kūtati; M8 -kuṭṭati; S. -kujjati. (pts note) | paṭivaṭṭati → M. M8. S. -vattati. (pts note) | upekhā → M. Ph. M8. S. upekkhā. (pts note) | pāṭikkūlyatā → T. paṭikkullyatā; M6 paṭikkulatā; M8 paṭikulyatā. (pts note)Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti mirtį, protas traukiasi nuo patraukos gyvenimui, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas, veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘subhāvitā me maraṇasaññā, atthi me pubbenāparaṁ viseso, pattaṁ me bhāvanābalan’ti.
subhāvitā → bhāvitā (bj, sya-all, pts) | bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhikkhunā → M. Ph. M8. M7 -no. (pts note) | bhāvanāphalan → M. Ph. -balan. (pts note)tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išvysčiau mirties suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybę.” Itiha tattha sampajāno hoti.Tad tuomet jis aiškiai tai supranta. ‘Maraṇasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti,Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas mirties suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ.Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.

‘Āhāre paṭikūlasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, iti kho panetaṁ vuttaṁ, kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ?
mahānisaṁsā → mahānasaṁsā (sya-all) | paṭikkūlasaññā → M. Ph. M8 paṭikula- throughout. (pts note)Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas maisto šlykštumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. Taip buvo pasakyta. Ir kodėl taip buvo pasakyta? Āhāre paṭikūlasaññāparicitena, bhikkhave, bhikkhuno cetasā bahulaṁ viharato rasataṇhāya cittaṁ patilīyati …pe… upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti.
pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | patilīyati → paṭilīyati (pts) | vā → upekhāvā (bj: sīmu) | pāṭikkūlyatā → M7 pātikūlyatā; M8 patikulyatā; M6 paṭikkulatā. (pts note)Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti maisto šlykštumą, protas traukiasi nuo skonių troškimo, gręžiasi, nusisuka nuo jo, nesiekia jo, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas. Seyyathāpi, bhikkhave, kukkuṭapattaṁ vā nhārudaddulaṁ vā aggimhi pakkhittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati.
nhārudaddulaṁ → nahārudaddulaṁ (bj, pts) | pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati evamevaṁ → sampasārīyati evameva (bj, sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | vā → nhāruda laṁ vā (bj: machasaṁ) | paṭikuṭati → T. M7 -kūtati; M8 -kuṭṭati; S. -kujjati. (pts note) | paṭivaṭṭati → M. M8. S. -vattati. (pts note)Panašiai, vienuoliai, kaip gaidžio plunksna ar sausgyslės gabaliukas mestas į ugnį traukiasi, gręžiasi, nusisuka nuo jos, nesiekia jos, Evamevaṁ kho, bhikkhave, bhikkhuno āhāre paṭikūlasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato rasataṇhāya cittaṁ patilīyati …pe… upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti.
pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | patilīyati → paṭilīyati (pts) | rasataṇhāya → T. taṇhāya alone. (pts note) | pe → M. M8 la; Ph. pa; S. gives it in full. (pts note) | pāṭikkūlyatā → T. paṭi-; M6 paṭikulatā; M7 pāṭikullatā. (pts note)lygiai gi taip pat, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti maisto šlykštumą, protas traukiasi nuo skonių troškimo, gręžiasi, nusisuka nuo jo, nesiekia jo, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas. Sace, bhikkhave, bhikkhuno āhāre paṭikūlasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato rasataṇhāya cittaṁ anusandahati appaṭikulyatā saṇṭhāti;
anusandahati appaṭikulyatā → anusandati appaṭikkūlyatā vā (bj); anusandati appāṭikkūlyatā vā (sya-all, pts) | anusandati → M. Ph. -sandahati throughout. (pts note) | appāṭikkūlyatā → M. Ph. appaṭi-; M8. T. M7 appaṭikulyatā, M6 appaṭikulatā. (pts note) | vā → omitted by M. Ph. M8. (pts note)Jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti maisto šlykštumą, protas siekia skonių troškimo bei jame įsitvirtina žavėjimasis, veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘abhāvitā me āhāre paṭikūlasaññā, natthi me pubbenāparaṁ viseso, appattaṁ me bhāvanābalan’ti.
bhikkhunā → bhikkhuno (bj) | bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhikkhunā → M. Ph. -no. (pts note) | bhāvanāphalan → M. Ph. M8 -balan. (pts note)tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišvysčiau maisto šlykštumo suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybės.” Itiha tattha sampajāno hoti.Tad tuomet jis aiškiai tai supranta. Sace pana, bhikkhave, bhikkhuno āhāre paṭikūlasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato rasataṇhāya cittaṁ patilīyati …pe… upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti;
pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | patilīyati → paṭilīyati (sya-all, pts) | pe → M. la; Ph. M8 pa. (pts note) | upekhā → M. Ph. M8. S. upekkhā. (pts note) | pāṭikkūlyatā → M8. T. paṭikulyatā; M6 paṭikkulatā. (pts note)Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti maisto šlykštumą, protas traukiasi nuo skonių troškimo, gręžiasi, nusisuka nuo jo, nesiekia jo, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas, veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘subhāvitā me āhāre paṭikūlasaññā, atthi me pubbenāparaṁ viseso, pattaṁ me bhāvanābalan’ti.
subhāvitā → bhāvitā (bj, sya-all, pts) | bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhāvitā → subhāvitā (bj: machasaṁ) | bhikkhunā → M. Ph. M8. M7 -no. (pts note)tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išvysčiau maisto šlykštumo suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybę.” Itiha tattha sampajāno hoti.Tad tuomet jis aiškiai tai supranta. ‘Āhāre paṭikūlasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti,Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas maisto šlykštumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. Taip buvo pasakyta. iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ.Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.

‘Sabbaloke anabhiratasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, iti kho panetaṁ vuttaṁ.
anabhiratasaññā → Ph. -rati- throughout. (pts note) | etaṁ → M. continues: la || paṭiliyati, as in the second place where this passage occurs (in 10 of the text). (pts note)Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. Taip buvo pasakyta. Kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ?Ir kodėl taip buvo pasakyta? Sabbaloke anabhiratasaññāparicitena, bhikkhave, bhikkhuno cetasā bahulaṁ viharato lokacitresu cittaṁ patilīyati …pe…
lokacitresu → lokacittesu (bj, sya-all, pts) | paṭilīyati → Ph. pa || pāṭi- (pts note) | paṭivaṭṭati → M6. M7 -vaddhati; S. -vattati. (pts note) | pāṭikkūlyatā → T. paṭi-; M6 paṭikkulatā; M7 paṭikūlyatā. (pts note)Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti niekuo nesimėgavimą pasaulyje, protas traukiasi nuo pasaulio gražybių, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas. seyyathāpi bhikkhave …pe… patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati.
pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati evamevaṁ → sampasārīyati evameva (bj, sya-all) | paṭivaṭṭati → M7 -vaddhati; M. S. -vattati. (pts note)Panašiai, vienuoliai, kaip … traukiasi, gręžiasi, nusisuka nuo jos, nesiekia jos, Evamevaṁ kho, bhikkhave, bhikkhuno sabbaloke anabhiratasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato lokacitresu cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti.
lokacitresu → lokacittesu (bj, sya-all, pts) | pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati → sampasārīyati (bj, sya-all) | pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | sampasāriyati upekkhā → sampasārīyati upekhā (pts) | lokacittesu → loke citresu (bj: machasaṁ) | upekkhā → upekhā (bj: sīmu) | paṭilīyati → M. anusandahati; Ph. continues : pa || up- (pts note) | paṭikuṭati → T. M7 -kūṭati; S. -kujjati. (pts note) | paṭivaṭṭati → M6 -vaddhati; M. S. -vattati; omitted by M7. (pts note) | upekhā → M. Ph. S. upekkhā. (pts note) | pāṭikkūlyatā → T. M7 henceforth mostly paṭi-; M6 paṭikkulatā throughout. (pts note)lygiai gi taip pat, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti niekuo nesimėgavimą pasaulyje, protas traukiasi nuo pasaulio gražybių, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas. Sace, bhikkhave, bhikkhuno sabbaloke anabhiratasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato lokacitresu cittaṁ anusandahati appaṭikulyatā saṇṭhāti;
sace → sace pana (bj) | lokacitresu → lokacittesu (bj, sya-all, pts) | anusandahati appaṭikulyatā → anusandati appaṭikkūlyatā vā (bj); anusandati appāṭikkūlyatā vā (sya-all, pts) | lokacittesu → loke citresu (bj: machasaṁ) | appaṭikkūlyatā → appaṭikulyatā (bj: machasaṁ) | Sace → T. M6. M7 add pana. (pts note) | appāṭikkūlyatā → T. M7 appaṭi-; M6 appaṭikkulatā. (pts note) | vā → omitted by M. Ph. (pts note)Jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti niekuo nesimėgavimą pasaulyje, protas siekia pasaulio gražybių bei jame įsitvirtina žavėjimasis, veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘abhāvitā me sabbaloke anabhiratasaññā, natthi me pubbenāparaṁ viseso, appattaṁ me bhāvanābalan’ti.
bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhikkhunā → M. -no. (pts note) | natthi → M. atthi. (pts note) | appattaṁ → M. pattaṁ. *) in M8 two leaves are missing. (pts note)tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišvysčiau niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybės.” Itiha tattha sampajāno hoti.Tad tuomet jis aiškiai tai supranta. Sace pana, bhikkhave, bhikkhuno sabbaloke anabhiratasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato lokacitresu cittaṁ patilīyati …pe… upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti;
lokacitresu → lokacittesu (bj, sya-all, pts) | pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | lokacittesu → loke citresu (bj: machasaṁ) | upekkhā → upekhā (bj: sīmu) | lokacittesu → M. -citresu; M6. M7 loke cittesu. (pts note) | paṭilīyati → M. continues: upekkhā and so on; Ph. pa || upekkhā. (pts note)Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti niekuo nesimėgavimą pasaulyje, protas traukiasi nuo pasaulio gražybių, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas, veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘subhāvitā me sabbaloke anabhiratasaññā, atthi me pubbenāparaṁ viseso, pattaṁ me bhāvanābalan’ti.
subhāvitā → bhāvitā (bj, sya-all, pts) | pubbenāparaṁ → pubbonāparaṁ (bj) | bhāvanābalanti → bhāvanā phalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | phalanti → bhāvanābalanti (bj: machasaṁ) | bhikkhunā → M. -no. (pts note)tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išvysčiau niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybę.” Itiha tattha sampajāno hoti.Tad tuomet jis aiškiai tai supranta. ‘Sabbaloke anabhiratasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti,Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ.Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.

‘Aniccasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, iti kho panetaṁ vuttaṁ.Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas nepastovumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. Taip buvo pasakyta. Kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ?Ir kodėl taip buvo pasakyta? Aniccasaññāparicitena, bhikkhave, bhikkhuno cetasā bahulaṁ viharato lābhasakkārasiloke cittaṁ patilīyati …pe… upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti.
pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | upekkhā → upekhā (bj: sīmu)Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti nepastovumą, protas traukiasi nuo praturtėjimo, garbinimo ir garbės, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas. Seyyathāpi, bhikkhave, kukkuṭapattaṁ vā nhārudaddulaṁ vā aggimhi pakkhittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati na sampasāriyati.
nhārudaddulaṁ → nahārudaddulaṁ (bj, pts) | pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati evamevaṁ → sampasārīyati evameva (bj, sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | paṭikuṭati → T. -kūṭati; M7 -kūṭati and -kuṭati; S. -kujjati. (pts note)Panašiai, vienuoliai, kaip gaidžio plunksna ar sausgyslės gabaliukas mestas į ugnį traukiasi, gręžiasi, nusisuka nuo jos, nesiekia jos, Evamevaṁ kho, bhikkhave, bhikkhuno aniccasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato lābhasakkārasiloke cittaṁ patilīyati …pe… upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti.
pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (pts) | pāṭikulyatā vā → pāṭikkūlyatāvā (sya-all) | paṭilīyati → M. la || upekkhā; Ph. pa || up- (pts note) | paṭivaṭṭati → M. S. -vattati; M6. M7 -vaddhati. (pts note) | upekhā → M. Ph. S. upekkhā. (pts note)lygiai gi taip pat, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti nepastovumą, protas traukiasi nuo praturtėjimo, garbinimo ir garbės, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas. Sace, bhikkhave, bhikkhuno aniccasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato lābhasakkārasiloke cittaṁ anusandahati appaṭikulyatā saṇṭhāti;
anusandahati appaṭikulyatā → anusandati appaṭikkūlyatā vā (bj); anusandati appāṭikkūlyatā vā (sya-all, pts) | appāṭikkūlyatā → M. Ph. T. M7 appaṭi-; M6 appaṭikkulatā. (pts note) | vā → omitted by M. Ph. (pts note)Jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti nepastovumą, protas siekia praturtėjimo, garbinimo ir garbės bei jame įsitvirtina žavėjimasis, veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘abhāvitā me aniccasaññā, natthi me pubbenāparaṁ viseso, appattaṁ me bhāvanābalan’ti.
bhāvanābalanti → bhāvanā phalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhikkhunā → M. Ph. -no. (pts note)tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišvysčiau nepastovumo suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybės.” Itiha tattha sampajāno hoti.Tad tuomet jis aiškiai tai supranta. Sace pana, bhikkhave, bhikkhuno aniccasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato lābhasakkārasiloke cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti;
pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati → sampasārīyati (bj, sya-all) | pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | sampasāriyati upekkhā → sampasārīyati upekhā (pts) | paṭikuṭati → T. M7 -kūṭati; S. -kujjati. (pts note) | paṭivaṭṭati → M. S. -vattati; M6. M7 -vaddhati. (pts note) | upekhā → M. Ph. S. upekkhā. (pts note)Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti nepastovumą, protas traukiasi nuo praturtėjimo, garbinimo ir garbės, gręžiasi, nusisuka nuo jų, nesiekia jų, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas, veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘subhāvitā me aniccasaññā, atthi me pubbenāparaṁ viseso, pattaṁ me bhāvanābalan’ti.
subhāvitā → bhāvitā (bj, sya-all, pts) | bhāvanābalanti → bhāvanā phalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts)tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išvysčiau nepastovumo suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybę.” Itiha tattha sampajāno hoti.Tad tuomet jis aiškiai tai supranta. ‘Aniccasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti,Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas nepastovumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ.Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.

‘Anicce dukkhasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, iti kho panetaṁ vuttaṁ.Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas kančios tame, kas nepastovu, suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. Taip buvo pasakyta. Kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ?Ir kodėl taip buvo pasakyta? Anicce dukkhasaññāparicitena, bhikkhave, bhikkhuno cetasā bahulaṁ viharato ālasye kosajje vissaṭṭhiye pamāde ananuyoge apaccavekkhaṇāya tibbā bhayasaññā paccupaṭṭhitā hoti, seyyathāpi, bhikkhave, ukkhittāsike vadhake.
apaccavekkhaṇāya → apaccavekkhanāya (bj) | bhikkhave → (bj, sya-all) | anicce dukkhasaññāparicitena → aniccedukkhasaññāparicatena (sya-all) | ālasye → ālasse (sya-all, pts) | seyyathāpi bhikkhave → seyyathā pi (pts) | ālasse → T. M7 ālasso; M. Ph. ālasye throughout. (pts note) | kosajje → T. kosajjo. (pts note) | vissaṭṭhiye → M. Ph. visa- throughout. (pts note) | pi → M. inserts bhikkhave. (pts note) | vadhake → omitted by T. (pts note)Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti kančią tame, kas nepastovu, prote įsitvirtina aštrus tinginystės, dykinėjimo, palaidumo, nerūpestingumo, praktikos apleidimo, neapmąstymo pavojaus suvokimas, panašus, vienuoliai, į žudiko su apnuogintu kardu pavojaus suvokimą. Sace, bhikkhave, bhikkhuno anicce dukkhasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato ālasye kosajje vissaṭṭhiye pamāde ananuyoge apaccavekkhaṇāya tibbā bhayasaññā, na paccupaṭṭhitā hoti, seyyathāpi, bhikkhave, ukkhittāsike vadhake.
apaccavekkhaṇāya → apaccavekkhanāya (bj) | bhikkhave → (bj, sya-all) | ālasye → ālasse (sya-all, pts) | seyyathāpi bhikkhave → seyyathā pi (pts) | ālasse → M6 ālasso. (pts note) | na → omitted by T. M6. M7. (pts note)Jei, vienuoliai, prote vienuolio, įpratusio dažnai suvokti kančią tame, kas nepastovu, neįsitvirtina aštrus tinginystės, dykinėjimo, palaidumo, nerūpestingumo, praktikos apleidimo, neapmąstymo pavojaus suvokimas, panašus, vienuoliai, į žudiko su apnuogintu kardu pavojaus suvokimą, Veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘abhāvitā me anicce dukkhasaññā, natthi me pubbenāparaṁ viseso, appattaṁ me bhāvanābalan’ti.
bhāvanābalanti → bhāvanā phalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts)tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišvysčiau kančios tame, kas nepastovu, suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybės.” Itiha tattha sampajāno hoti.Tad tuomet jis aiškiai tai supranta. Sace pana, bhikkhave, bhikkhuno anicce dukkhasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato ālasye kosajje vissaṭṭhiye pamāde ananuyoge apaccavekkhaṇāya tibbā bhayasaññā paccupaṭṭhitā hoti, seyyathāpi, bhikkhave, ukkhittāsike vadhake.
apaccavekkhaṇāya → apaccavekkhanāya (bj) | bhikkhave → (bj, sya-all) | ālasye → ālasse (sya-all, pts) | seyyathāpi bhikkhave → seyyathā pi (pts) | pi → M. Ph. insert bhikkhave. (pts note)Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti kančią tame, kas nepastovu, prote įsitvirtina aštrus tinginystės, dykinėjimo, palaidumo, nerūpestingumo, praktikos apleidimo, neapmąstymo pavojaus suvokimas, panašus, vienuoliai, į žudiko su apnuogintu kardu pavojaus suvokimą, Veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘subhāvitā me anicce dukkhasaññā, atthi me pubbenāparaṁ viseso, pattaṁ me bhāvanābalan’ti.
bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (bj, sya-all) | subhāvitā → bhāvitā (sya-all, pts) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhikkhunā → M. Ph. -no. (pts note)tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išvysčiau kančios tame, kas nepastovu, suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybę.” Itiha tattha sampajāno hoti.Tad tuomet jis aiškiai tai supranta. ‘Anicce dukkhasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti,Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas kančios tame, kas nepastovu, suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ.Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.

‘Dukkhe anattasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, iti kho panetaṁ vuttaṁ.Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas savasties nebuvimo kančioje suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. Taip buvo pasakyta. Kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ?Ir kodėl taip buvo pasakyta? Dukkhe anattasaññāparicitena, bhikkhave, bhikkhuno cetasā bahulaṁ viharato imasmiñca saviññāṇake kāye bahiddhā ca sabbanimittesu ahaṅkāramamaṅkāramānāpagataṁ mānasaṁ hoti vidhāsamatikkantaṁ santaṁ suvimuttaṁ.
ahaṅkāramamaṅkāramānāpagataṁ → ahiṁkāramamiṁkāramānāpagataṁ (bj) | ahaṁkāramamaṁkāramānāpagataṁ → M6 ahimkāramamiṁkāramanāpagatā; T. ahiṁkārāmamiṁkārāmānāpahatā; M7 -pagata- (pts note)Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti savasties nebuvimą kančioje, protas nesitapatina nei su šiuo kūnu su sąmone, nei su jokiais išoriniais objektais, nesisavina jų ir neturi savimanos; jis įveikė skirstymą, yra nurimęs ir tinkamai išsilaisvinęs.

Sace, bhikkhave, bhikkhuno dukkhe anattasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato imasmiñca saviññāṇake kāye bahiddhā ca sabbanimittesu na ahaṅkāramamaṅkāramānāpagataṁ mānasaṁ hoti vidhāsamatikkantaṁ santaṁ suvimuttaṁ.
sabbanimittesu → sabbanimittesu ahiṁkāramamiṁkāramānāpagataṁ mānasaṁ (bj) | ahaṅkāramamaṅkāramānāpagataṁ mānasaṁ → (bj) | dukkhe → T. dukkhena. (pts note) | sabbanimittesu → M. Ph. M7 add na here, but omit it before hoti. (pts note) | ahaṁkāramamaṁkāramānāpagataṁ → M6. M7 ahiṁkāramamiṁkāramanāpagata-; T. as before n. 1. (pts note)Jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti savasties nebuvimą kančioje, protas tapatinasi su šiuo kūnu su sąmone ir su išoriniais objektais, savinasi juos ir turi savimaną; jei jis neįveikė skirstymo, nėra nurimęs ir tinkamai išsilaisvinęs, Veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘abhāvitā me dukkhe anattasaññā, natthi me pubbenāparaṁ viseso, appattaṁ me bhāvanābalan’ti.
bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhikkhunā → M. Ph. -no. (pts note)tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišvysčiau savasties nebuvimo kančioje suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybės.” Itiha tattha sampajāno hoti.Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.

Sace pana, bhikkhave, bhikkhuno dukkhe anattasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato imasmiñca saviññāṇake kāye bahiddhā ca sabbanimittesu ahaṅkāramamaṅkāramānāpagataṁ mānasaṁ hoti vidhāsamatikkantaṁ santaṁ suvimuttaṁ.
ahaṅkāramamaṅkāramānāpagataṁ → ahiṁkāramamiṁkāramānāpagataṁ (bj) | pana → omitted by M6. (pts note) | ahaṁkāramamaṁkāramānāpagataṁ → T. ahiṁkāramamiṁkāramānāpagata-; M6. M7 -manāpagata- (pts note)Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti savasties nebuvimą kančioje, protas nesitapatina nei su šiuo kūnu su sąmone, nei su jokiais išoriniais objektais, nesisavina jų ir neturi savimanos; jei jis įveikė skirstymą, yra nurimęs ir tinkamai išsilaisvinęs, Veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘subhāvitā me dukkhe anattasaññā, atthi me pubbenāparaṁ viseso, pattaṁ me bhāvanābalan’ti.
bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (bj, sya-all) | subhāvitā → bhāvitā (sya-all, pts) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhikkhunā → Ph. -no. (pts note)tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išvysčiau savasties nebuvimo kančioje suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybę.” Itiha tattha sampajāno hoti.Tad tuomet jis aiškiai tai supranta. ‘Dukkhe anattasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti,Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas savasties nebuvimo kančioje suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ.Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.

Imā kho, bhikkhave, satta saññā bhāvitā bahulīkatā mahapphalā honti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā”ti.
amatapariyosānāti chaṭṭhaṁ → amatapariyosānā ti (pts)Vienuoliai, išlavinti, dažnai praktikuoti, šie septyni suvokimai duoda didžiulę naudą ir vaisius, jie remiasi į nemirtingą elementą, jų viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga.”

Chaṭṭhaṁ.