MahādukkhakkhandhasuttaDidžioji sutta apie kančios kalną
Evaṁ me sutaṁ—
evaṁ me → evamme (th) | evaṁ me → evam-me (pts)Taip aš girdėjau.
ekaṁ samayaṁ bhagavā sāvatthiyaṁ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme.Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Anathapindikos vienuolyne Džetos giraitėje netoli Savatthi.
Atha kho sambahulā bhikkhū pubbaṇhasamayaṁ nivāsetvā pattacīvaramādāya sāvatthiṁ piṇḍāya pāvisiṁsu.
pubbaṇhasamayaṁ → pubbanhasamayaṁ (bj, pts) | pāvisiṁsu → pavisiṁsu (bj) | pattacīvaramādāya → pattacīvaraṁ ādāya (bjt, pts)Ir štai vienuolių būrys iš ryto apsirengė, pasiėmė dubenius aukoms ir viršutinius apdarus ir nuėjo į Savatthį aukų (rinkti).
Atha kho tesaṁ bhikkhūnaṁ etadahosi:
etadahosi → etad-ahosi (pts)Ir štai tie vienuoliai pagalvojo:
“atippago kho tāva sāvatthiyaṁ piṇḍāya carituṁ,„Dar per anksti eiti į Savatthį aukų rinkti.
yaṁ nūna mayaṁ yena aññatitthiyānaṁ paribbājakānaṁ ārāmo tenupasaṅkameyyāmā”ti.
yena aññatitthiyānaṁ → yenaññatitthiyānaṁ (bj) | yaṁ nūna → yannūna (bjt, th) | yaṁ nūna → yan-nūna (pts) | yena → yen (pts) | tenupasaṅkameyyāmāti → ten upasaṅkameyyāmāti (pts)Kodėl mums nenuėjus į kitatikių klajotojų parką?“
Atha kho te bhikkhū yena aññatitthiyānaṁ paribbājakānaṁ ārāmo tenupasaṅkamiṁsu; upasaṅkamitvā tehi aññatitthiyehi paribbājakehi saddhiṁ sammodiṁsu;
yena aññatitthiyānaṁ → yenaññatitthiyānaṁ (bj) | yena → yen (pts) | tenupasaṅkamiṁsu → ten upasaṅkamiṁsu (pts)Ir štai tie vienuoliai nuėjo į kitatikių klajotojų parką. Nuėję, jie apsikeitė su tais kitatikiais klajotojais mandagiais sveikinimais.
sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdiṁsu. Ekamantaṁ nisinne kho te bhikkhū te aññatitthiyā paribbājakā etadavocuṁ:
sāraṇīyaṁ → sārāṇīyaṁ (bj, sya-all, pts) | etadavocuṁ → etad-avocuṁ (pts)Apsikeitę mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais, atsisėdo iš šono. Sėdintiems gi iš šono tiems vienuoliams kitatikiai klajotojai štai ką pasakė:
“samaṇo, āvuso, gotamo kāmānaṁ pariññaṁ paññapeti, mayampi kāmānaṁ pariññaṁ paññapema;
paññapeti → paññāpeti (bj, sya-all, pts) | paññapema → paññāpema (bj, sya-all, pts) | paññapeti mayampi → paññāpeti mayam-pi (pts)„Mielieji, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką juslinių malonumų supratimą, mes taip pat aiškiname visišką juslinių malonumų supratimą.
samaṇo, āvuso, gotamo rūpānaṁ pariññaṁ paññapeti, mayampi rūpānaṁ pariññaṁ paññapema;
paññapeti → paññāpeti (bj, sya-all, pts) | paññapema → paññāpema (bj, sya-all, pts) | paññapeti mayampi → paññāpeti mayam-pi (pts)Mielieji, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką materialios formos supratimą, mes taip pat aiškiname visišką materialios formos supratimą.
samaṇo, āvuso, gotamo vedanānaṁ pariññaṁ paññapeti, mayampi vedanānaṁ pariññaṁ paññapema;
paññapeti → paññāpeti (bj, sya-all, pts) | paññapema → paññāpema (bj, sya-all, pts) | paññapeti mayampi → paññāpeti mayam-pi (pts)Mielieji, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką jausmo tonų supratimą, mes taip pat aiškiname visišką jausmo tonų supratimą.
idha no, āvuso, ko viseso, ko adhippayāso, kiṁ nānākaraṇaṁ samaṇassa vā gotamassa amhākaṁ vā—
adhippayāso → adhippāyo (bj, sya-all, pts)Koks, mielieji, yra skirtumas, nepanašumas, nevienodumas tarp to, kaip atsiskyrėlis Gotama dėsto Dhammą, duoda nurodymus ir to, kaip tai darome mes?“
yadidaṁ dhammadesanāya vā dhammadesanaṁ, anusāsaniyā vā anusāsanin”ti?
anusāsaninti → anusāsanin-ti (pts)
Atha kho te bhikkhū tesaṁ aññatitthiyānaṁ paribbājakānaṁ bhāsitaṁ neva abhinandiṁsu, nappaṭikkosiṁsu;
neva → n eva (pts) | nappaṭikkosiṁsu → na paṭikkosiṁsu (pts)Ir štai tie vienuoliai kitatikių klajotojų kalba nei pasidžiaugė, nei ją išpeikė.
anabhinanditvā appaṭikkositvā uṭṭhāyāsanā pakkamiṁsu:
uṭṭhāyāsanā → uṭṭhāy āsanā (pts)Nepasidžiaugę, neišpeikę, jie atsikėlė ir išėjo, (galvodami):
“bhagavato santike etassa bhāsitassa atthaṁ ājānissāmā”ti.„Sužinosime šių žodžių esmę, kai būsime pas Palaimintąjį.“
Atha kho te bhikkhū sāvatthiyaṁ piṇḍāya caritvā pacchābhattaṁ piṇḍapātapaṭikkantā yena bhagavā tenupasaṅkamiṁsu; upasaṅkamitvā bhagavantaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu. Ekamantaṁ nisinnā kho te bhikkhū bhagavantaṁ etadavocuṁ:
tenupasaṅkamiṁsu → ten upasaṅkamiṁsu (pts) | etadavocuṁ → etad-avocuṁ (pts)Ir štai tie vienuoliai rinko aukas Savatthyje. Grįžę po aukų rinkimo ir pavalgę, nuėjo pas Palaimintąjį. Atėję pasveikino jį ir atsisėdo iš šono. Sėdėdami gi iš šono tie vienuoliai štai ką pasakė Palaimintajam:
“idha mayaṁ, bhante, pubbaṇhasamayaṁ nivāsetvā pattacīvaramādāya sāvatthiṁ piṇḍāya pāvisimha.
pubbaṇhasamayaṁ → pubbanhasamayaṁ (bj, pts) | pāvisimha → pavisimha (bj) | pāvisimha tesaṁ no → pavisimha tesanno (sya-all) | pattacīvaramādāya → pattacīvaraṁ ādāya (bjt, pts)„Garbusis, iš ryto apsirengėme, pasiėmėme dubenis aukoms ir viršutinius apdarus ir nuėjome į Savatthį aukų (rinkti).
Tesaṁ no, bhante, amhākaṁ etadahosi:
tesaṁ no → tesanno (th) | etadahosi → etad-ahosi (pts)Mes, Garbusis, taip pagalvojome:
‘atippago kho tāva sāvatthiyaṁ piṇḍāya carituṁ,„Dar per anksti eiti į Savatthį aukų rinkti.
yaṁ nūna mayaṁ yena aññatitthiyānaṁ paribbājakānaṁ ārāmo tenupasaṅkameyyāmā’ti.
yena aññatitthiyānaṁ → yenaññatitthiyānaṁ (bj) | yaṁ nūna → yannūna (bjt, th) | yaṁ nūna → yan-nūna (pts) | yena → yen (pts) | tenupasaṅkameyyāmāti → ten upasaṅkameyyāmāti (pts)Kodėl mums nenuėjus į kitatikių klajotojų parką?“
Atha kho mayaṁ, bhante, yena aññatitthiyānaṁ paribbājakānaṁ ārāmo tenupasaṅkamimha; upasaṅkamitvā tehi aññatitthiyehi paribbājakehi saddhiṁ sammodimha;
yena aññatitthiyānaṁ → yenaññatitthiyānaṁ (bj) | yena → yen (pts) | tenupasaṅkamimha → ten upasaṅkamimha (pts)Ir štai, Garbusis, nuėjome į kitatikių klajotojų parką. Nuėję, apsikeitėme su tais kitatikiais klajotojais mandagiais sveikinimais.
sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdimha. Ekamantaṁ nisinne kho amhe, bhante, te aññatitthiyā paribbājakā etadavocuṁ:
sāraṇīyaṁ → sārāṇīyaṁ (bj, sya-all, pts) | + → amhe (bjt) | etadavocuṁ → amhe etad-avocuṁ (pts)Apsikeitę mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdome iš šono. Mums, sėdintiems taip iš šono, kitatikiai klajotojai štai ką pasakė:
‘samaṇo, āvuso, gotamo kāmānaṁ pariññaṁ paññapeti, mayampi kāmānaṁ pariññaṁ paññapema.
paññapeti → paññāpeti (bj, sya-all, pts) | paññapema → paññāpema (bj, sya-all) | paññapeti mayampi → paññāpeti mayam-pi (pts)„Mielieji, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką juslinių malonumų supratimą, mes taip pat aiškiname visišką juslinių malonumų supratimą.
Samaṇo, āvuso, gotamo rūpānaṁ pariññaṁ paññapeti, mayampi rūpānaṁ pariññaṁ paññapema.
paññapeti → paññāpeti (bj, sya-all) | paññapema → paññāpema (bj, sya-all) | pariññaṁ paññapeti → p p (pts) | pariññaṁ paññapema → p p (pts)Mielieji, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką materialios formos supratimą, mes taip pat aiškiname visišką materialios formos supratimą.
Samaṇo, āvuso, gotamo vedanānaṁ pariññaṁ paññapeti, mayampi vedanānaṁ pariññaṁ paññapema.
paññapeti → paññāpeti (bj, sya-all) | paññapema → paññāpema (bj, sya-all) | pariññaṁ paññapeti mayampi → p p mayam-pi (pts) | pariññaṁ paññapema → p p (pts)Mielieji, atsiskyrėlis Gotama aiškina visišką jausmo tonų supratimą, mes taip pat aiškiname visišką jausmo tonų supratimą.
Idha no, āvuso, ko viseso, ko adhippayāso, kiṁ nānākaraṇaṁ samaṇassa vā gotamassa amhākaṁ vā, yadidaṁ dhammadesanāya vā dhammadesanaṁ anusāsaniyā vā anusāsanin’ti.
adhippayāso → adhippāyo (bj, sya-all, pts) | anusāsaninti → anasāsaninti (pts) | anusāsaninti → anasāsanin-ti (pts)Koks, mielieji, yra skirtumas, nepanašumas, nevienodumas tarp to, kaip atsiskyrėlis Gotama dėsto Dhammą, duoda nurodymus ir to, kaip tai darome mes?“
Atha kho mayaṁ, bhante, tesaṁ aññatitthiyānaṁ paribbājakānaṁ bhāsitaṁ neva abhinandimha, nappaṭikkosimha;
neva → n eva (pts) | nappaṭikkosimha → na paṭikkosimha (pts)Ir štai, Garbusis, kitatikių klajotojų kalba nei pasidžiaugėme, nei ją išpeikėme.
anabhinanditvā appaṭikkositvā uṭṭhāyāsanā pakkamimha:
uṭṭhāyāsanā → uṭṭhāy āsanā (pts)Nepasidžiaugę, neišpeikę, atsikėlėme ir išėjome, (galvodami):
‘bhagavato santike etassa bhāsitassa atthaṁ ājānissāmā’”ti.„Sužinosime šių žodžių esmę, kai būsime pas Palaimintąjį.““
“Evaṁvādino, bhikkhave, aññatitthiyā paribbājakā evamassu vacanīyā:„Vienuoliai, taip kalbantiems kitatikiams klajotojams turėtumėte sakyti taip:
‘ko panāvuso, kāmānaṁ assādo, ko ādīnavo, kiṁ nissaraṇaṁ?
ādīnavo → ādinavo (pts) | panāvuso → pan āvuso (pts)„Bet, mielieji, kas yra juslinių malonumų saldybė, kas kartumas, kas ištrūkimas (iš jų)?
Ko rūpānaṁ assādo, ko ādīnavo, kiṁ nissaraṇaṁ?
ādīnavo → adīnavo (pts)Bet, mielieji, kas yra materialios formos saldybė, kas kartumas, kas ištrūkimas (iš jos)?
Ko vedanānaṁ assādo, ko ādīnavo, kiṁ nissaraṇan’ti?
nissaraṇanti → nissaraṇan-ti (pts)Bet, mielieji, kas yra jausmo tonų saldybė, kas kartumas, kas ištrūkimas (iš jų)?
Evaṁ puṭṭhā, bhikkhave, aññatitthiyā paribbājakā na ceva sampāyissanti, uttariñca vighātaṁ āpajjissanti.
ceva → eva (pts) | uttariñca → uttariñ-ca (pts)Taip paklausti, vienuoliai, kitatikiai klajotojai negalės paaiškinti ir be to susierzins.
Taṁ kissa hetu?Kokia yra to priežastis?
Yathā taṁ, bhikkhave, avisayasmiṁ.
yathā taṁ → yathātaṁ (th)Tai, vienuoliai, yra ne jų (kompetencijos) sritis.
Nāhaṁ taṁ, bhikkhave, passāmi sadevake loke samārake sabrahmake sassamaṇabrāhmaṇiyā pajāya sadevamanussāya yo imesaṁ pañhānaṁ veyyākaraṇena cittaṁ ārādheyya, aññatra tathāgatena vā tathāgatasāvakena vā, ito vā pana sutvā.
nāhaṁ taṁ → nāhantaṁ (th) | nāhaṁ taṁ → nāhan-taṁ (pts)Nematau, vienuoliai, pasaulyje su jo dievybėmis, su Mara, Brahma, su visais atsiskyrėliais ir brahmanais, su jo valdovais ir paprastais žmonėmis nieko, kas galėtų patenkinti protą atsakymų į šiuos klausimus, išskyrus Tathagatą, jo mokinį arba kažką, kas girdėjo jų atsakymą.
Ko ca, bhikkhave, kāmānaṁ assādo?Ir kas, vienuoliai, yra juslinių malonumų saldybė?
Pañcime, bhikkhave, kāmaguṇā.
pañcime → pañc ime (pts)Vienuoliai, yra šie penki juslinių malonumų šaltiniai.
Katame pañca?Kokie penki?
Cakkhuviññeyyā rūpā iṭṭhā kantā manāpā piyarūpā kāmūpasaṁhitā rajanīyā,
kāmūpasaṁhitā → kāmūpasañhitā (th)Akimi pažįstamos formos, kurios yra norimos, malonios, žavinčios, iš prigimties mielos, susijusios su geismu.
sotaviññeyyā saddā …pe…
saddā → (bj)Ausimi pažįstami garsai…
ghānaviññeyyā gandhā …Nosimi pažįstami kvapai…
jivhāviññeyyā rasā …Liežuviu pažįstami skoniai…
kāyaviññeyyā phoṭṭhabbā iṭṭhā kantā manāpā piyarūpā kāmūpasaṁhitā rajanīyā—
kāmūpasaṁhitā → kāmūpasañhitā (th)Kūnu pažįstami apčiuopiami objektai, kurie yra norimi, malonūs, žavintys, iš prigimties mieli, susiję su geismu.
ime kho, bhikkhave, pañca kāmaguṇā.Šie, vienuoliai, yra penki juslinių malonumų šaltiniai.
Yaṁ kho, bhikkhave, ime pañca kāmaguṇe paṭicca uppajjati sukhaṁ somanassaṁ—ayaṁ kāmānaṁ assādo.Laimė ir malonumas, vienuoliai, gimstantys dėl šių penkių juslinių malonumų šaltinių, – tai juslinių malonumų saldybė.
Ko ca, bhikkhave, kāmānaṁ ādīnavo?Ir kas, vienuoliai, yra juslinių malonumų kartumas?
Idha, bhikkhave, kulaputto yena sippaṭṭhānena jīvikaṁ kappeti—
sippaṭṭhānena → sippuṭṭhānena (sya-all) | sippaṭṭhānena → sippuṭṭhānena (bj: syā) | sippuṭṭhānena → sippaṭṭhānena (sya-all: sī.)Štai, vienuoliai, šeimos žmogus užsidirbdamas pragyvenimui kokiu nors amatu –
yadi muddāya yadi gaṇanāya yadi saṅkhānena yadi kasiyā yadi vaṇijjāya yadi gorakkhena yadi issatthena yadi rājaporisena yadi sippaññatarena—
saṅkhānena → saṅkhāya (mr) | muddāya → muddhāya (sya-all) | saṅkhānena → saṅkhāya (cck: ka.)skaičiavimu, apskaičiavimu, išskaičiavimu, žemės dirbimu, prekiavimu, gyvulių priežiūra, šaudymu iš lanko, tarnavimu valdžiai ar kokiu nors kitu amatu –
sītassa purakkhato uṇhassa purakkhato ḍaṁsamakasavātātapasarīsapasamphassehi rissamāno khuppipāsāya mīyamāno;
rissamāno → īrayamāno (mr); samphassamāno (…) | ḍaṁsamakasavātātapasarīsapasamphassehi → ḍaṁsamakasavātātapasiriṁsapasamphassehi (bj, pts); ḍaṁsamakasavātātapasarīṁsapasamphassehi (cck) | mīyamāno → miyyamāno (sya-all) | rissamāno → īrayamāno (bj: katthaci) | mīyamāno → mīyyamāno (bj: syā) | rissamāno → īrayamāno (cck: ka.); samphassamāno (cck: cūḷani. khaggavisāṇasutta 136) | miyyamāno → mīyamāno (sya-all: sī. yu.) | ḍaṁsamakasavātātapasarīsapasamphassehi → ḍaṁsa makasa vātā tapa siriṁsapasamphassehi (th) | ḍaṁsamakasavātātapasarīsapasamphassehi → ḍaṁsamakasa-vātātapa-siriṁsapasamphassehi (pts)susiduria su šalčiu, karščiu, yra kamuojamas sąlyčio su gyliais, uodais, vėjų, saule, ropliais, (rizikuoja) mirti iš troškulio ir bado.
ayampi, bhikkhave, kāmānaṁ ādīnavo sandiṭṭhiko, dukkhakkhandho kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu.
ayampi → ayam-pi (pts) | kāmānameva → kāmānam-eva (pts)Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.
Tassa ce, bhikkhave, kulaputtassa evaṁ uṭṭhahato ghaṭato vāyamato te bhogā nābhinipphajjanti.
te → (bj)Ir jei, vienuoliai, taip besistengiantis, besirėžiantis, dedantis pastangas šeimos žmogus nepraturtėja,
So socati kilamati paridevati urattāḷiṁ kandati, sammohaṁ āpajjati:jis sielvartauja, kankinasi, rauda ir suglumsta:
‘moghaṁ vata me uṭṭhānaṁ, aphalo vata me vāyāmo’ti.
vāyāmoti → vāyāmo ti (pts)„Į vėją mano įrąža, bevaisės mano pastangos.“
Ayampi, bhikkhave, kāmānaṁ ādīnavo sandiṭṭhiko dukkhakkhandho kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu.
dukkhakkhandho kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ → (pts)Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.
Tassa ce, bhikkhave, kulaputtassa evaṁ uṭṭhahato ghaṭato vāyamato te bhogā abhinipphajjanti.O jei, vienuoliai, taip besistengiantis, besirėžiantis, dedantis pastangas šeimos žmogus praturtėja,
So tesaṁ bhogānaṁ ārakkhādhikaraṇaṁ dukkhaṁ domanassaṁ paṭisaṁvedeti:dėl to, kad tuos turtus reikia saugoti, jis kenčia ir yra nelaimingas:
‘kinti me bhoge neva rājāno hareyyuṁ, na corā hareyyuṁ, na aggi daheyya, na udakaṁ vaheyya, na appiyā dāyādā hareyyun’ti.
vaheyya → vāheyya (mr) | daheyya → ḍaheyya (bj, sya-all, pts) | me → te (sya-all) | vaheyya → vāheyya (bj: katthaci) | vaheyya → vāheyya (cck: ka.) | neva → n eva (pts) | hareyyunti → hareyyun-ti (pts)„Ką čia padarius kad mano turtų nei valdžia neatimtų, nei vagys nepavogtų, nei ugnis nesudegintų, nei vanduo nenušluotų, nei nemieli įpėdiniai nepasiimtų?”
Tassa evaṁ ārakkhato gopayato te bhoge rājāno vā haranti, corā vā haranti, aggi vā dahati, udakaṁ vā vahati, appiyā vā dāyādā haranti.
dahati → ḍahati (bj, sya-all, pts) | + → dāyādā (th)Jam juos taip saugant, sergėjant, jo turtus arba valdžia atima, arba vagys pavagia, arba ugnis sudegina, arba vanduo nušluoja, arba nemieli įpėdiniai pasiima.
So socati kilamati paridevati urattāḷiṁ kandati, sammohaṁ āpajjati:jis sielvartauja, kankinasi, rauda ir suglumsta:
‘yampi me ahosi tampi no natthī’ti.
yampi → yam-pi (pts) | tampi → tam-pi (pts) | natthīti → na-tthīti (pts)„Net to, kas buvo mano, ir to nebeturiu!“
Ayampi, bhikkhave, kāmānaṁ ādīnavo sandiṭṭhiko, dukkhakkhandho kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu.
dukkhakkhandho kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ → (pts)Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.
Puna caparaṁ, bhikkhave, kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu rājānopi rājūhi vivadanti, khattiyāpi khattiyehi vivadanti, brāhmaṇāpi brāhmaṇehi vivadanti, gahapatīpi gahapatīhi vivadanti, mātāpi puttena vivadati, puttopi mātarā vivadati, pitāpi puttena vivadati, puttopi pitarā vivadati, bhātāpi bhātarā vivadati, bhātāpi bhaginiyā vivadati, bhaginīpi bhātarā vivadati, sahāyopi sahāyena vivadati.
caparaṁ → ca paraṁ (pts) | kāmānameva → kāmānam-eva (pts) | rājānopi → rājāno pi (pts) | khattiyāpi → khattiyā pi (pts) | vivadanti brāhmaṇāpi → brāhmaṇā pi (pts) | vivadanti gahapatīpi → gahapatī pi (pts) | mātāpi → mātā pi (pts) | puttopi → putto pi (pts) | vivadati pitāpi → pitā pi (pts) | vivadati puttopi → putto pi (pts) | vivadati bhātāpi → bhātā pi (pts) | vivadati bhaginīpi → bhaginī pi (pts) | vivadati sahāyopi → sahāyo pi (pts)Toliau, vienuoliai, jusliniai malonumai yra sąlyga, šaltinis, priežastis, vien jusliniai malonumai yra šaknis to, kad valdovai ginčijasi su vadovais, kšatrijai su kšatrijais, brahmanai su brahmanais, namų šeimininkai su namų šeimininkais, motina su vaiku, vaikas su motina, tėvas su vaiku, vaikas su tėvu, brolis su broliu, brolis su seserimi, sesuo su broliu, ir draugas su draugu.
Te tattha kalahaviggahavivādāpannā aññamaññaṁ pāṇīhipi upakkamanti, leḍḍūhipi upakkamanti, daṇḍehipi upakkamanti, satthehipi upakkamanti.
kalahaviggahavivādāpannā → kalahaviggahavivādamāpannā (pts) | kalahaviggahavivādāpannā → kalaha-viggaha-vivādam-āpannā (pts) | pāṇīhipi → pāṇīhi pi (pts) | leḍḍūhipi → leḍḍūhi pi u daṇḍehi pi u satthehi pi (pts)Per tuos kivirčus, barnius ir ginčus jie puola vieni kitus rankomis, akmenimis, pagaliais ar peiliais.
Te tattha maraṇampi nigacchanti, maraṇamattampi dukkhaṁ.
nigacchanti → niggacchanti (th) | maraṇampi → maraṇam-pi (pts) | maraṇamattampi → maraṇamattam-pi (pts)Taip jie gauna galą arba patiria kone mirtiną skausmą.
Ayampi, bhikkhave, kāmānaṁ ādīnavo sandiṭṭhiko, dukkhakkhandho kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu.
dukkhakkhandho kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ → (pts)Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.
Puna caparaṁ, bhikkhave, kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu asicammaṁ gahetvā, dhanukalāpaṁ sannayhitvā, ubhatobyūḷhaṁ saṅgāmaṁ pakkhandanti usūsupi khippamānesu, sattīsupi khippamānāsu, asīsupi vijjotalantesu.
ubhatobyūḷhaṁ → ubhato viyūḷhaṁ (bj, pts); ubhatobyuḷhaṁ (sya-all) | usūsupi → ususu pi (pts) | sattīsupi → sattisu pi (pts) | asīsupi → asisu pi (pts) | ubhatobyuḷhaṁ → ubhatoviyūḷhaṁ (sya-all: sī. yu.) | caparaṁ → ca paraṁ (pts) | kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva → k k kāmānam-eva (pts)Toliau, vienuoliai, jusliniai malonumai yra sąlyga, šaltinis, priežastis, vien jusliniai malonumai yra šaknis to, kad pasiėmę kardą ir skydą, užsidėję lanką ir strėlinę, susirenkę mūšio lauke priešininkai leidžiasi šaudyti strėles, mojuoti durklais ir švytuoti kardais.
Te tattha usūhipi vijjhanti, sattiyāpi vijjhanti, asināpi sīsaṁ chindanti.
usūhipi → usūhi pi (pts) | sattiyāpi → sattiyā pi (pts) | asināpi → asinā pi (pts)Ten juos pašauna strėlėmis, persmeigia durklais, ir nukerta jiems kardais galvas.
Te tattha maraṇampi nigacchanti, maraṇamattampi dukkhaṁ.
nigacchanti → niggacchanti (th) | maraṇampi → maraṇam-pi (pts) | maraṇamattampi → maraṇamattam-pi (pts)Taip jie gauna galą arba patiria kone mirtiną skausmą.
Ayampi, bhikkhave, kāmānaṁ ādīnavo sandiṭṭhiko, dukkhakkhandho kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu.
dukkhakkhandho kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ → (pts)Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.
Puna caparaṁ, bhikkhave, kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu asicammaṁ gahetvā, dhanukalāpaṁ sannayhitvā, addāvalepanā upakāriyo pakkhandanti usūsupi khippamānesu, sattīsupi khippamānāsu, asīsupi vijjotalantesu.
addāvalepanā → aṭṭāvalepanā (sya-all, mr) | usūsupi → ususu pi (pts) | sattīsupi → sattisu pi (pts) | asīsupi → asisu pi (pts) | addāvalepanā → aṭṭāvalepanā (bj: syā) | addāvalepanā → aṭṭāvalepanā (cck: syā. ka.) | aṭṭāvalepanā → addāvalepanā (sya-all: sī. yu.) | caparaṁ → ca paraṁ (pts) | kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva → k k kāmānam-eva (pts)Toliau, vienuoliai, jusliniai malonumai yra sąlyga, šaltinis, priežastis, vien jusliniai malonumai yra šaknis to, kad po slidžiomis gynybinėmis sienomis (žmonės) atakuoja pasiėmę kardą ir skydą, užsidėję lanką ir strėlinę, šaudydami strėles, mojuodami durklais ir švytuodami kardais.
Te tattha usūhipi vijjhanti, sattiyāpi vijjhanti, chakaṇakāyapi osiñcanti, abhivaggenapi omaddanti, asināpi sīsaṁ chindanti.
chakaṇakāyapi → pakaṭṭhiyāpi (bj, pts1ed); chakaṇaṭiyāpi (sya-all) | chakaṇakāyapi → pakkaṭṭhiyāpi (bj, pts) | pakkaṭṭhiyāpi → chākaṇakāyapi (bj: machasaṁ) | chakaṇakāyapi → pakaṭṭhiyāpi (cck: sī.) | chakaṇaṭiyāpi → pakkaṭṭhiyā (sya-all: sī. yu.) | usūhipi → usūhi pi (pts) | sattiyāpi → sattiyā pi (pts) | chakaṇakāyapi → pakkaṭṭhiyā pi (pts) | abhivaggenapi → abhivaggena pi (pts) | asināpi → asinā pi (pts)Ten juos pašauna strėlėmis, persmeigia durklais, apipila (karštu) mėšlu, sutraiško vartais, ir nukerta jiems kardais galvas.
Te tattha maraṇampi nigacchanti, maraṇamattampi dukkhaṁ.
nigacchanti → niggacchanti (th) | maraṇampi → maraṇam-pi (pts) | maraṇamattampi → maraṇamattam-pi (pts)Taip jie gauna galą arba patiria kone mirtiną skausmą.
Ayampi, bhikkhave, kāmānaṁ ādīnavo sandiṭṭhiko, dukkhakkhandho kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu.
dukkhakkhandho kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ → (pts)Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.
Puna caparaṁ, bhikkhave, kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu sandhimpi chindanti, nillopampi haranti, ekāgārikampi karonti, paripanthepi tiṭṭhanti, paradārampi gacchanti.
caparaṁ → ca paraṁ (pts) | kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva → k k kāmānam-eva (pts) | sandhimpi → sandhim-pi (pts) | nillopampi → nillopam-pi (pts) | ekāgārikampi → ekāgārikam-pi (pts) | paripanthepi → paripanthe pi (pts) | paradārampi → paradāram-pi (pts)Toliau, vienuoliai, jusliniai malonumai yra sąlyga, šaltinis, priežastis, vien jusliniai malonumai yra šaknis to, kad įsilaužiama į namus, plėšiami turtai, plėšikaujama, pakelėse tykojami keliauninkai, svetimaujama.
Tamenaṁ rājāno gahetvā vividhā kammakāraṇā kārenti—
vividhā kammakāraṇā → vividhāni kammakaraṇāni (sya-all) | kammakāraṇā kārenti kasāhipi → kammakaraṇā karonti kasāhi pi (pts) | kammakāraṇā → vividhāni kammakaraṇāni (bj: syā) | kammakaraṇāni → vividhā kammakaraṇā (sya-all: sī. yu.)Valdovai pagavę taip besielgenčius žmones paskiria jiems įvairias bausmes:
kasāhipi tāḷenti, vettehipi tāḷenti, aḍḍhadaṇḍakehipi tāḷenti; hatthampi chindanti, pādampi chindanti, hatthapādampi chindanti, kaṇṇampi chindanti, nāsampi chindanti, kaṇṇanāsampi chindanti; bilaṅgathālikampi karonti, saṅkhamuṇḍikampi karonti, rāhumukhampi karonti, jotimālikampi karonti, hatthapajjotikampi karonti, erakavattikampi karonti, cīrakavāsikampi karonti, eṇeyyakampi karonti, baḷisamaṁsikampi karonti, kahāpaṇikampi karonti, khārāpatacchikampi karonti, palighaparivattikampi karonti, palālapīṭhakampi karonti, tattenapi telena osiñcanti, sunakhehipi khādāpenti, jīvantampi sūle uttāsenti, asināpi sīsaṁ chindanti.
aḍḍhadaṇḍakehipi → addhadaṇḍakehipi (bj, pts) | kahāpaṇikampi → kahāpaṇakampi (bj, sya-all) | saṅkhamuṇḍikampi → saṅkhamuṇḍakampi (sya-all) | baḷisamaṁsikampi → balisamaṁsikampi (sya-all) | khārāpatacchikampi → khārāpaṭicchakampi (sya-all)plakti botagais, vanoti rykštėmis, lupti lazdomis, nupjauti rankas, nupjauti kojas, nupjauti rankas ir kojas, nupjauti ausis, nupjauti nosį, nupjauti ausis ir nosį, kankinti „košės puodu“, „nušveistos kriauklės nuskutimu“, „Rahu burna“, „ugnies girlianda“, „degančia ranka“, „pintu diržu“, „žievės apdaru“, „antilope“, „mėsos kabliais“, „monetomis“, „šarmo vonia“, „strypo sukimu“, „šiaudine kėde“, apipilti verdančiu aliejumi, atiduoti šunims sudraskyti, pasodinti ant kuolo, nukirsti kardu galvą.
Te tattha maraṇampi nigacchanti, maraṇamattampi dukkhaṁ.
maraṇamattampi → maraṇa mattampi (bjt) | nigacchanti → niggacchanti (th) | maraṇampi → maraṇam-pi (pts) | maraṇamattampi → maraṇamattam-pi (pts)Taip jie gauna galą arba patiria kone mirtiną skausmą.
Ayampi, bhikkhave, kāmānaṁ ādīnavo sandiṭṭhiko, dukkhakkhandho kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu.
dukkhakkhandho kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ → (pts)Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.
Puna caparaṁ, bhikkhave, kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu kāyena duccaritaṁ caranti, vācāya duccaritaṁ caranti, manasā duccaritaṁ caranti.
caparaṁ → ca paraṁ (pts) | kāmānameva → kāmānam-eva (pts) | duccaritaṁ caranti → d (pts)Toliau, vienuoliai, jusliniai malonumai yra sąlyga, šaltinis, priežastis, vien jusliniai malonumai yra šaknis to, kad elgiamasi blogai kūnu, elgiamasi blogai kalba, elgiamasi blogai protu.
Te kāyena duccaritaṁ caritvā, vācāya duccaritaṁ caritvā, manasā duccaritaṁ caritvā, kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjanti.
paraṁ maraṇā → parammaraṇā (bjt, th) | duccaritaṁ caritvā → d (pts) | paraṁ maraṇā → param-maraṇā (pts)Tie, kurie elgėsi blogai kūnu, elgėsi blogai kalba, elgėsi blogai protu, po kūno žūties, po mirties atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.
Ayampi, bhikkhave, kāmānaṁ ādīnavo samparāyiko, dukkhakkhandho kāmahetu kāmanidānaṁ kāmādhikaraṇaṁ kāmānameva hetu.
ayampi → ayaṁ (bj, pts) | ayaṁ → ayampi (bj: machasaṁ) | kāmānameva → kāmānam-eva (pts)Ir tai, vienuoliai, yra čia ir dabar matomas juslinių malonumų kartumas, kančios kalnas, kurio sąlyga – jusliniai malonumai, šaltinis – jusliniai malonumai, priežastis – jusliniai malonumai, kurio šaknis – vien jusliniai malonumai.
Kiñca, bhikkhave, kāmānaṁ nissaraṇaṁ?
kiñca → kiñ-ca (pts)Ir kas, vienuoliai, yra ištrūkimas iš juslinių malonumų?
Yo kho, bhikkhave, kāmesu chandarāgavinayo chandarāgappahānaṁ—idaṁ kāmānaṁ nissaraṇaṁ.
kho → yoca kho (bj: katthaci)Vienuoliai, aistringo geismo jusliniams malonumams panaikinimas, palikimas – tai yra ištrūkimas iš juslinių malonumų.
Ye hi keci, bhikkhave, samaṇā vā brāhmaṇā vā evaṁ kāmānaṁ assādañca assādato ādīnavañca ādīnavato nissaraṇañca nissaraṇato yathābhūtaṁ nappajānanti te vata sāmaṁ vā kāme parijānissanti, paraṁ vā tathattāya samādapessanti yathā paṭipanno kāme parijānissatīti—netaṁ ṭhānaṁ vijjati.
keci → ke ci (bjt) | yathā paṭipanno → yathāpaṭipanno (th, pts) | assādañca → assādañ-ca (pts) | ādīnavañca → ādīnavañ-ca (pts) | nissaraṇañca → nissaraṇañ-ca (pts) | nappajānanti → na-ppajānanti (pts) | netaṁ → n etaṁ (pts)Vienuoliai, neįmanoma, kad atsiskyrėliai ar brahmanai, kurie iš tiesų nesupranta juslinių malonumų saldybės kaip saldybės, kartumo kaip kartumo, ir ištrūkimo (iš jų) kaip ištrūkimo, galėtų teisingai perprasti juslinius malonumus ar padėti kitiem praktikuoti taip, kad jie tai perprastų.
Ye ca kho keci, bhikkhave, samaṇā vā brāhmaṇā vā evaṁ kāmānaṁ assādañca assādato ādīnavañca ādīnavato nissaraṇañca nissaraṇato yathābhūtaṁ pajānanti, te vata sāmaṁ vā kāme parijānissanti paraṁ vā tathattāya samādapessanti yathā paṭipanno kāme parijānissatīti—ṭhānametaṁ vijjati.
assādañca → assādaṁ (pts) | keci → ke ci (bjt) | yathā paṭipanno → yathāpaṭipanno (th, pts) | ādīnavañca → ādīnavañ-ca (pts) | nissaraṇañca → nissaraṇañ-ca (pts)Bet, vienuoliai, (visai) įmanoma, kad atsiskyrėliai ar brahmanai, kurie iš tiesų supranta juslinių malonumų saldybę kaip saldybę, kartumą kaip kartumą, ir ištrūkimą (iš jų) kaip ištrūkimą, galės teisingai perprasti juslinius malonumus ar padėti kitiem praktikuoti taip, kad jie tai perprastų.
Ko ca, bhikkhave, rūpānaṁ assādo?Ir kas, vienuoliai, yra materialios formos saldybė?
Seyyathāpi, bhikkhave, khattiyakaññā vā brāhmaṇakaññā vā gahapatikaññā vā pannarasavassuddesikā vā soḷasavassuddesikā vā, nātidīghā nātirassā nātikisā nātithūlā nātikāḷī nāccodātā paramā sā, bhikkhave, tasmiṁ samaye subhā vaṇṇanibhāti?
pannarasavassuddesikā → paṇṇarasa vassuddesikā (bj, sya-all) | nātikāḷī → nātikāḷikā (sya-all) | nāccodātā → na accodātā (pts) | nātikāḷī → nātikāḷikā (bj: syā) | soḷasavassuddesikā → soḷasa vassuddesikā (bjt) | pannarasavassuddesikā → paṇṇarasavassuddesikā (th) | seyyathāpi → seyyathā pi (pts) | vaṇṇanibhāti → vaṇṇanibhā ti (pts)Sakykime, vienuoliai, kšatrijų, brahmanų ar namų šeimininko šeimoje būtų panelė penkiolikos ar šešiolikos metų, nei per aukšta, nei per žema, nei per liesa, nei per stora, nei per tamsi, nei per šviesi. Ar ji tuo metu būtų gražiausios ir dailiausios išvaizdos?”
‘Evaṁ, bhante’.
bhante → bhanteti (sya-all) | evaṁ bhante → evam-bhante (pts)„Taip, Garbusis.”
Yaṁ kho, bhikkhave, subhaṁ vaṇṇanibhaṁ paṭicca uppajjati sukhaṁ somanassaṁ—„Laimė ir malonumas, vienuoliai, gimstantys dėl gražios ir dailios išvaizdos – ayaṁ rūpānaṁ assādo.tai materialios formos saldybė.
Ko ca, bhikkhave, rūpānaṁ ādīnavo?Ir kas, vienuoliai, yra materialios formos kartumas?
Idha, bhikkhave, tameva bhaginiṁ passeyya aparena samayena āsītikaṁ vā nāvutikaṁ vā vassasatikaṁ vā jātiyā, jiṇṇaṁ gopānasivaṅkaṁ bhoggaṁ daṇḍaparāyanaṁ pavedhamānaṁ gacchantiṁ āturaṁ gatayobbanaṁ khaṇḍadantaṁ palitakesaṁ, vilūnaṁ khalitasiraṁ valinaṁ tilakāhatagattaṁ.
palitakesaṁ → palitakesiṁ (si, sya-all, pts1ed) | khaṇḍadantaṁ → khaṇḍadantiṁ (si, sya-all, pts1ed) | khalitasiraṁ valinaṁ tilakāhatagattaṁ → khalitaṁsiraṁ valitaṁ tilakāhata gattaṁ (bj) | āsītikaṁ → asītikaṁ (sya-all, pts) | nāvutikaṁ → navutikaṁ (sya-all, pts) | gopānasivaṅkaṁ → gopāṇasivaṅkaṁ (sya-all) | khaṇḍadantaṁ palitakesaṁ → khaṇḍadantiṁ palitakesiṁ (sya-all, pts) | khalitasiraṁ valinaṁ → khallitasiraṁ valīnaṁ (sya-all) | tilakāhatagattaṁ → tilakāhatagattiṁ (pts) | khaṇḍadantaṁ → khaṇḍadantiṁ (bj: sīmu9) | palitakesaṁ → palitakesiṁ (bj: sīmu9) | khalitaṁsiraṁ → khalitasīraṁ (bj: sīmu9); khallitasīraṁ (bj: syā) | valitaṁ → valinaṁ (bj: sīmu9) | gattaṁ → tilakāhatagattiṁ (bj: sīmu9) | khaṇḍadantaṁ → khaṇḍadantiṁ (cck: sī. pī.) | palitakesaṁ → palitakesiṁ (cck note) | tilakāhatagattaṁ → tilakāhatagattiṁ (bahūsu) aṭṭhakathā ṭīkā oloketabbā (cck note) | tameva → tam-eva (pts)Štai, vienuoliai, gal tą pačią gerbiamą moterį vėliau pamatysite aštuoniasdešimtmetę, devyniasdešimtmetę, šimtametę, pasenusią, sulinkusią lyg gegnė, pakumpusią, besiremiančią į lazdą, svyruojančią, kai eina, ligotą, kurios jaunystė praėjo, subyrėjusiais dantimis, žilais plaukais, retais plaukais, praplikusią, išėjusiu dėmėmis kūnu.
Taṁ kiṁ maññatha, bhikkhave,
kiṁ maññatha → kim-maññatha (pts)Kaip manote, vienuoliai,
yā purimā subhā vaṇṇanibhā sā antarahitā, ādīnavo pātubhūtoti?
pātubhūtoti → pātubhūto ti (pts)ar praeities gražios ir dailios išvaizdos nebėra, ir kartumas tapo akivaizdus?“
‘Evaṁ, bhante’.
bhante ayampi → bhanteti ayaṁ (sya-all) | evaṁ bhante → evam-bhante (pts)„Taip, Garbusis.“
Ayampi, bhikkhave, rūpānaṁ ādīnavo.
ayampi → ayaṁ (th) | ayampi → ayam-pi (pts)„Ir tai, vienuoliai, yra materialių formų kartumas.
Puna caparaṁ, bhikkhave, tameva bhaginiṁ passeyya ābādhikaṁ dukkhitaṁ bāḷhagilānaṁ, sake muttakarīse palipannaṁ semānaṁ, aññehi vuṭṭhāpiyamānaṁ, aññehi saṁvesiyamānaṁ.
semānaṁ → seyyamānaṁ (mr) | saṁvesiyamānaṁ → sampavesiyamānaṁ (sya-all) | saṁvesiyamānaṁ → sampavesiyamānaṁ (bj: syā) | semānaṁ → seyyamānaṁ (cck: ka.) | sampavesiyamānaṁ → saṁvesiyamānanti dissati (sya-all: yu.) | caparaṁ → ca paraṁ (pts) | tameva → tam-eva (pts)Toliau, vienuoliai, gal tą pačią gerbiamą moterį pamatysite sergančią, kamuojamą negalios, pakirstą ligos, gulinčią savo pačios šlapime ir išmatose, atsikelčią ir atsigulančią į lovą kitiems padedant.
Taṁ kiṁ maññatha, bhikkhave,
kiṁ maññatha → kim-maññatha (pts)Kaip manote, vienuoliai,
yā purimā subhā vaṇṇanibhā sā antarahitā, ādīnavo pātubhūtoti?
pātubhūtoti → pātubhūto ti (pts)ar praeities graži ir daili išvaizda dingo ir kartumas tapo akivaizdus?“
‘Evaṁ, bhante’.
bhante → bhanteti (sya-all) | evaṁ bhante → evam-bhante (pts)„Taip, Garbusis.”
Ayampi, bhikkhave, rūpānaṁ ādīnavo.
ayampi → ayam-pi (pts)„Ir tai, vienuoliai, yra materialių formų kartumas.
Puna caparaṁ, bhikkhave, tameva bhaginiṁ passeyya sarīraṁ sivathikāya chaḍḍitaṁ—
sivathikāya → sīvathikāya (bj, sya-all, pts) | caparaṁ → ca paraṁ (pts) | tameva → tam-eva (pts)Toliau, vienuoliai, gal tos pačios gerbiamos moters lavoną pamatysite išmestą kapinėse,
ekāhamataṁ vā dvīhamataṁ vā tīhamataṁ vā, uddhumātakaṁ vinīlakaṁ vipubbakajātaṁ.
uddhumātakaṁ → uddhumātakaṁ vā (sya-all)vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo, ištinusį, pamėlynavusį, pūvantį.
Taṁ kiṁ maññatha, bhikkhave,
kiṁ maññatha → kiṁ-maññatha (pts)Kaip manote, vienuoliai,
yā purimā subhā vaṇṇanibhā sā antarahitā, ādīnavo pātubhūtoti?
pātubhūtoti → pātubhūto ti (pts)ar praeities graži ir daili išvaizda dingo ir kartumas tapo akivaizdus?“
‘Evaṁ, bhante’.
bhante → bhanteti (sya-all) | evaṁ bhante → evam-bhante (pts)„Taip, Garbusis.“
Ayampi, bhikkhave, rūpānaṁ ādīnavo.
ayampi → ayam-pi (pts)„Ir tai, vienuoliai, yra materialių formų kartumas.
Puna caparaṁ, bhikkhave, tameva bhaginiṁ passeyya sarīraṁ sivathikāya chaḍḍitaṁ—
sivathikāya → sīvathikāya (bj, sya-all, pts) | caparaṁ → ca paraṁ (pts) | tameva → tam-eva (pts)Toliau, vienuoliai, gal tos pačios gerbiamos moters lavoną pamatysite išmestą kapinėse,
kākehi vā khajjamānaṁ, kulalehi vā khajjamānaṁ, gijjhehi vā khajjamānaṁ, kaṅkehi vā khajjamānaṁ, sunakhehi vā khajjamānaṁ, byagghehi vā khajjamānaṁ, dīpīhi vā khajjamānaṁ, siṅgālehi vā khajjamānaṁ, vividhehi vā pāṇakajātehi khajjamānaṁ.
kaṅkehi → suvāṇehi (bj) | kākehi → kākehi vā khajjamānaṁ gijjhehi (sya-all) | pāṇakajātehi → pāṇakajātikehi (sya-all) | khajjamānaṁ → kaṅkhehi vā khajjamānaṁ (bj: machasaṁ) | vā → supāṇehi (bj: sīmu); sunakhehi vā khajjamānaṁ, byagghehi vā khajjamānaṁ, dīpīhi vā khajjamānaṁ (bj: machasaṁ) | vā → siṅgālehi (bj: machasaṁ) | sunakhehi → sigālehi (bjt) | kaṅkehi → kulalehi (th) | sunakhehi → suvānehi (th)ėdamą varnų ar vanagų, ėdamą maitvanagių ar garnių, ėdamą šunų ar tigrų, ėdamą laukinių žvėrių ar šakalų ar ėdamą daugybės vabzdžių.
Taṁ kiṁ maññatha, bhikkhave, yā purimā subhā vaṇṇanibhā sā antarahitā, ādīnavo pātubhūtoti?
kiṁ maññatha → kim-maññatha (pts) | pātubhūtoti → pātubhūto ti (pts)Kaip manote, vienuoliai, ar praeities graži ir daili išvaizda dingo ir kartumas tapo akivaizdus?“
‘Evaṁ, bhante’.
bhante → bhanteti (sya-all) | evaṁ bhante → evam-bhante (pts)„Taip, Garbusis.“
Ayampi, bhikkhave, rūpānaṁ ādīnavo.
ayampi → ayam-pi (pts)„Ir tai, vienuoliai, yra materialių formų kartumas.
Puna caparaṁ, bhikkhave, tameva bhaginiṁ passeyya sarīraṁ sivathikāya chaḍḍitaṁ—
sivathikāya → sīvathikāya (sya-all, pts) | caparaṁ → ca paraṁ (pts) | tameva → tam-eva (pts)Toliau, vienuoliai, gal tos pačios gerbiamos moters lavoną pamatysite išmestą kapinėse,
aṭṭhikasaṅkhalikaṁ samaṁsalohitaṁ nhārusambandhaṁ, aṭṭhikasaṅkhalikaṁ nimaṁsalohitamakkhitaṁ nhārusambandhaṁ, aṭṭhikasaṅkhalikaṁ apagatamaṁsalohitaṁ nhārusambandhaṁ, aṭṭhikāni apagatasambandhāni disāvidisāvikkhittāni—
apagatasambandhāni disāvidisāvikkhittāni → apagatanhārusambandhāni disāvidisā vikkhittāni (sya-all) | vikkhittāni → disāvidisāsu vikkhittāni (bj: katthaci) | nhārusambandhaṁ → nahārusambandhaṁ (bjt, pts) | nimaṁsalohitamakkhitaṁ → nimmaṁsalohitamakkhitaṁ (th) | nimaṁsalohitamakkhitaṁ nhārusambandhaṁ → nimmaṁsalohitamakkhitaṁ nahārusambandhaṁ (pts)(ir tai bus) sujungti sausgyslėmis griaučiai be mėsos, raudoni nuo kraujo; sujungti sausgyslėmis griaučiai, be mėsos, be kraujo; sujungti sausgyslėmis griaučiai su mėsa ir kraujais; nesujungti sausgyslėmis griaučiai, išmėtytus į visas puses:
aññena hatthaṭṭhikaṁ, aññena pādaṭṭhikaṁ, aññena gopphakaṭṭhikaṁ, aññena jaṅghaṭṭhikaṁ, aññena ūruṭṭhikaṁ, aññena kaṭiṭṭhikaṁ, aññena phāsukaṭṭhikaṁ, aññena piṭṭhiṭṭhikaṁ, aññena khandhaṭṭhikaṁ, aññena gīvaṭṭhikaṁ, aññena hanukaṭṭhikaṁ, aññena dantaṭṭhikaṁ, aññena sīsakaṭāhaṁ.
gopphakaṭṭhikaṁ aññena → (bj) | ūruṭṭhikaṁ → ūraṭṭhikaṁ (bj) | kaṭiṭṭhikaṁ → kaṭaṭṭhikaṁ (bj) | aññena gopphakaṭṭhikaṁ → (sya-all) | aññena → aññena piṭṭhikaṇṭakaṭṭhikaṁ aññena (sya-all) | piṭṭhiṭṭhikaṁ → uraṭṭhikaṁ (sya-all) | khandhaṭṭhikaṁ → bāhuṭṭhikaṁ aññena aṁsaṭṭhikaṁ (sya-all) | hanukaṭṭhikaṁ → hanuṭṭhikaṁ (sya-all) | ūraṭṭhikaṁ → ūruṭṭhikaṁ (bj: machasaṁ) | kaṭaṭṭhikaṁ → kaṭiṭṭhakaṁ (bj: machasaṁ) | piṭṭhikaṇṭakaṁ → piṭṭhiṭṭhikaṁ ... dantaṭṭhikaṁ (bj: machasaṁ) | piṭṭhiṭṭhikaṁ → uraṭṭhikaṁ aññena bāhuṭṭhikaṁ (th)vienur rankų kaulas, kitur padikaulis, vienur kulkšnies kaulas, kitur blauzdikaulis, vienur šlaunikaulis, kitur dubenkaulis, vienur šonkaulis, kitur stuburkaulis, vienur raktikaulis, kitur kaklo kaulas, vienur žandikaulis, kitur dantis, dar kitur kaukolė.
Taṁ kiṁ maññatha, bhikkhave, yā purimā subhā vaṇṇanibhā sā antarahitā, ādīnavo pātubhūtoti?
kiṁ maññatha → kim-maññatha (pts) | pātubhūtoti → pātubhūto ti (pts)Kaip manote, vienuoliai, ar praeities graži ir daili išvaizda dingo ir kartumas tapo akivaizdus?“
‘Evaṁ, bhante’.
bhante → bhanteti (sya-all) | evaṁ bhante → evam-bhante (pts)„Taip, Garbusis.“
Ayampi, bhikkhave, rūpānaṁ ādīnavo.
ayampi → ayam-pi (pts)„Ir tai, vienuoliai, yra materialių formų kartumas.
Puna caparaṁ, bhikkhave, tameva bhaginiṁ passeyya sarīraṁ sivathikāya chaḍḍitaṁ—
sivathikāya → sīvathikāya (sya-all) | caparaṁ → ca paraṁ (pts) | tameva → tam-eva (pts)Toliau, vienuoliai, gal tos pačios gerbiamos moters lavoną pamatysite išmestą kapinėse,
aṭṭhikāni setāni saṅkhavaṇṇapaṭibhāgāni, aṭṭhikāni puñjakitāni terovassikāni, aṭṭhikāni pūtīni cuṇṇakajātāni.
saṅkhavaṇṇūpanibhāni → saṅkhavaṇṇa paṭibhāgāni (bj: machasaṁ)(ir tai bus) pasenusių kaulų krūva; supuvę kaulai, pavirtę dulkėmis; balti kaulai, įgavę kriauklės spalvą.
Taṁ kiṁ maññatha, bhikkhave,
kiṁ maññatha → kiṁ-maññatha (pts)Kaip manote, vienuoliai,
yā purimā subhā vaṇṇanibhā sā antarahitā, ādīnavo pātubhūtoti?
pātubhūtoti → pātubhūto ti (pts)ar praeities graži ir daili išvaizda dingo ir kartumas tapo akivaizdus?“
‘Evaṁ, bhante’.
bhante → bhanteti (sya-all) | evaṁ bhante → evam-bhante (pts)„Taip, Garbusis.“
Ayampi, bhikkhave, rūpānaṁ ādīnavo.
ayampi → ayam-pi (pts)„Ir tai, vienuoliai, yra materialių formų kartumas.
Kiñca, bhikkhave, rūpānaṁ nissaraṇaṁ?
kiñca → kiñ-ca (pts)Ir kas, vienuoliai, yra ištrūkimas iš materialios formos?
Yo, bhikkhave, rūpesu chandarāgavinayo chandarāgappahānaṁ—idaṁ rūpānaṁ nissaraṇaṁ.Vienuoliai, aistringo geismo materialiai formai panaikinimas, palikimas – tai yra ištrūkimas iš materialios formos.
Ye hi keci, bhikkhave, samaṇā vā brāhmaṇā vā evaṁ rūpānaṁ assādañca assādato ādīnavañca ādīnavato nissaraṇañca nissaraṇato yathābhūtaṁ nappajānanti te vata sāmaṁ vā rūpe parijānissanti, paraṁ vā tathattāya samādapessanti yathā paṭipanno rūpe parijānissatīti—netaṁ ṭhānaṁ vijjati.
yathā paṭipanno → yathāpaṭipanno (th, pts) | assādañca → assādañ-ca (pts) | ādīnavañca → ādīnavañ-ca (pts) | nissaraṇañca → nissaraṇañ-ca (pts) | nappajānanti → na-ppajānanti (pts) | netaṁ → n etaṁ (pts)Vienuoliai, neįmanoma, kad atsiskyrėliai ar brahmanai, kurie iš tiesų nesupranta materialios formos saldybės kaip saldybės, kartumo kaip kartumo, ir ištrūkimo (iš jų) kaip ištrūkimo, galėtų teisingai perprasti materialią formą ar padėti kitiem praktikuoti taip, kad jie tai perprastų.
Ye ca kho keci, bhikkhave, samaṇā vā brāhmaṇā vā evaṁ rūpānaṁ assādañca assādato ādīnavañca ādīnavato nissaraṇañca nissaraṇato yathābhūtaṁ pajānanti te vata sāmaṁ vā rūpe parijānissanti paraṁ vā tathattāya samādapessanti yathā paṭipanno rūpe parijānissatīti—ṭhānametaṁ vijjati.
keci → ke ci (bjt) | yathā paṭipanno → yathāpaṭipanno (th)Bet, vienuoliai, (visai) įmanoma, kad atsiskyrėliai ar brahmanai, kurie iš tiesų supranta materialios formos saldybę kaip saldybę, kartumą kaip kartumą, ir ištrūkimą (iš jų) kaip ištrūkimą, galės teisingai perprasti materialią formą ar padėti kitiem praktikuoti taip, kad jie tai perprastų.
Ko ca, bhikkhave, vedanānaṁ assādo?Ir kas, vienuoliai, yra jausmo tonų saldybė?
Idha, bhikkhave, bhikkhu vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaṁ savicāraṁ vivekajaṁ pītisukhaṁ paṭhamaṁ jhānaṁ upasampajja viharati.
vivicceva → eva (pts)Štai vienuoliai, vienuolis, atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekia ir buvoja iš atsiskyrimo gimusioje palaimoje su pakilumu, (proto) kreipimu ir išlaikymu – pirmojoje džhanoje.
Yasmiṁ samaye, bhikkhave, bhikkhu vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaṁ savicāraṁ vivekajaṁ pītisukhaṁ paṭhamaṁ jhānaṁ upasampajja viharati, neva tasmiṁ samaye attabyābādhāyapi ceteti, na parabyābādhāyapi ceteti, na ubhayabyābādhāyapi ceteti;
attabyābādhāyapi → attavyābādhāya (bj) | parabyābādhāyapi → paravyābādhāya (bj) | ubhayabyābādhāyapi → ubhayavyābādhāya (bj) | paṭhamaṁ jhānaṁ → paṭhamaṁjhānaṁ (bjt) | vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaṁ savicāraṁ vivekajaṁ pītisukhaṁ paṭhamaṁ jhānaṁ → eva (pts) | neva → n eva (pts) | attabyābādhāyapi → attabyābādhāya (pts) | parabyābādhāyapi → parabyābādhāya (pts) | ubhayabyābādhāyapi → ubhayabyābādhāya (pts)Vienuoliai, kai vienuolis atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekia ir buvoja iš atsiskyrimo gimusioje palaimoje su pakilumu, (proto) kreipimu ir išlaikymu – pirmojoje džhanoje, – tuomet jis neįnyksta į mintis kenkiančias pačiam, neįnyksta į mintis kenkiančias kitiem, neįnyksta į mintis kenkiančias abiem.
abyābajjhaṁyeva tasmiṁ samaye vedanaṁ vedeti.
abyābajjhaṁyeva → abyāpajjhaṁyeva (bj, sya-all)Tuo metu jis patiria tik nekenksmingus jausmo tonus.
Abyābajjhaparamāhaṁ, bhikkhave, vedanānaṁ assādaṁ vadāmi.
abyābajjhaparamāhaṁ → abyāpajjhaparamāhaṁ (bj, sya-all)Nekenksmingumą, vienuoliai, vadinu aukščiausia jausmo tonų saldybe.
Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu vitakkavicārānaṁ vūpasamā ajjhattaṁ sampasādanaṁ cetaso ekodibhāvaṁ avitakkaṁ avicāraṁ samādhijaṁ pītisukhaṁ dutiyaṁ jhānaṁ upasampajja viharati …pe…
upasampajja viharati → (bj) | caparaṁ → ca paraṁ (pts)Toliau, vienuoliai, kai liaunasi (proto) kreipimas ir išlaikymas, būdamas su iš vidaus nurimusiu, sutelktu protu, jis (vienuolis) pasiekia ir buvoja iš sutelkties gimusioje palaimoje su pakilumu, be (proto) kreipimo ir išlaikymo – antrojoje džhanoje. …
yasmiṁ samaye, bhikkhave, bhikkhu pītiyā ca virāgā, upekkhako ca viharati, sato ca sampajāno sukhañca kāyena paṭisaṁvedeti yaṁ taṁ ariyā ācikkhanti: ‘upekkhako satimā sukhavihārī’ti tatiyaṁ jhānaṁ upasampajja viharati …pe…
tatiyaṁ → tatiyaṁ jhānaṁ catutthaṁ (pts) | pe → spelled out in full (th) | yaṁ taṁ → yantaṁ (th)Vienuoliai, kai, pakilumui išblėsus, vienuolis buvoja lygiažiūrus, atidus ir aiškiai suprantantis, jis visa esybe patiria palaimą. Jis pasiekia ir buvoja trečiojoje džhanoje – tame, ką taurieji nupasakoja taip: „Jis būna laimingas, lygiažiūrus ir atidus“, tuomet…
yasmiṁ samaye, bhikkhave, bhikkhu sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā pubbeva somanassadomanassānaṁ atthaṅgamā adukkhamasukhaṁ upekkhāsatipārisuddhiṁ catutthaṁ jhānaṁ upasampajja viharati, neva tasmiṁ samaye attabyābādhāyapi ceteti, na parabyābādhāyapi ceteti, na ubhayabyābādhāyapi ceteti;
atthaṅgamā adukkhamasukhaṁ → atthagamā adukkhaṁ asukhaṁ (bj) | attabyābādhāyapi → attavyābādhāya (bj) | parabyābādhāyapi → paravyābādhāya (bj) | ubhayabyābādhāyapi → ubhayavyābādhāya (bj) | atthaṅgamā adukkhamasukhaṁ upekkhāsatipārisuddhiṁ → atthagamā adukkhaṁ asukhaṁ upekhāsatipārisuddhiṁ (pts) | + → pītiyā ca virāgā viharati neva tasmiṁ samaye vedeti abyāpajjhaparamāhaṁ bhikkhave vedanānaṁ assādaṁ vadāmi puna caparaṁ bhikkhave bhikkhu (th) | + → yasmiṁ samaye bhikkhave bhikkhu sukhassa ca viharati (th) | pubbeva → pubbe va (pts) | neva → n eva (pts) | attabyābādhāyapi → attabyābādhāya (pts) | parabyābādhāyapi → parabyābādhāya (pts) | ubhayabyābādhāyapi → ubhayabyābādhāya (pts)Vienuoliai, kai, palikęs (vertinimą) malonu-nemalonu, peržengęs ankstesnius laimę ir nusiminimą, vienuolis pasiekia ir buvoja ketvirtojoje džhanoje – su lygiažiūros išgryninta atida, be (vertinimo) malonu-nemalonu, tuomet jis neįnyksta į mintis kenkiančias pačiam, neįnyksta į mintis kenkiančias kitiem, neįnyksta į mintis kenkiančias abiem.
abyābajjhaṁyeva tasmiṁ samaye vedanaṁ vedeti.
abyābajjhaṁyeva → abyāpajjhaṁyeva (bj, sya-all) | abyābajjhaṁyeva → abyābajjhaṁ yeva (pts)Tuo metu jis patiria tik nekenksmingus jausmo tonus.
Abyābajjhaparamāhaṁ, bhikkhave, vedanānaṁ assādaṁ vadāmi.
abyābajjhaparamāhaṁ → abyāpajjhaparamāhaṁ (bj, sya-all)Nekenksmingumą, vienuoliai, vadinu aukščiausiu jausmo tonų saldybe.
Ko ca, bhikkhave, vedanānaṁ ādīnavo?Ir kas, vienuoliai, yra jausmo tonų kartumas?
Yaṁ, bhikkhave, vedanā aniccā dukkhā vipariṇāmadhammā—ayaṁ vedanānaṁ ādīnavo.
yaṁ → yā (bj: katthaci)Vienuoliai, tai, kad jausmo tonai yra nepastovūs, kančia ir iš prigimties kinta, – tai jausmo tonų kartumas.
Kiñca, bhikkhave, vedanānaṁ nissaraṇaṁ?
kiñca → kiñ-ca (pts)Ir kas, vienuoliai, yra ištrūkimas iš jausmo tonų?
Yo, bhikkhave, vedanāsu chandarāgavinayo, chandarāgappahānaṁ—idaṁ vedanānaṁ nissaraṇaṁ.
vedanāsu → vedanānaṁ (sya-all)Vienuoliai, aistringo geismo jausmo tonams panaikinimas, palikimas – tai yra ištrūkimas iš jausmo tonų.
Ye hi keci, bhikkhave, samaṇā vā brāhmaṇā vā evaṁ vedanānaṁ assādañca assādato ādīnavañca ādīnavato nissaraṇañca nissaraṇato yathābhūtaṁ nappajānanti, te vata sāmaṁ vā vedanaṁ parijānissanti, paraṁ vā tathattāya samādapessanti yathā paṭipanno vedanaṁ parijānissatīti—netaṁ ṭhānaṁ vijjati.
vedanaṁ → vedanā (bj, sya-all, pts) | yathā paṭipanno vedanaṁ → yathāpaṭipanno vedanā (sya-all, pts) | vedanā → vedanaṁ (bj: machasaṁ) | keci → ke ci (bjt) | assādañca → assādañ-ca (pts) | ādīnavañca → ādīnavañ-ca (pts) | nissaraṇañca → nissaraṇañ-ca (pts) | nappajānanti → na-ppajānanti (pts) | netaṁ → n etaṁ (pts)Vienuoliai, neįmanoma, kad atsiskyrėliai ar brahmanai, kurie iš tiesų nesupranta jausmo tonų saldybės kaip saldybės, kartumo kaip kartumo, ir ištrūkimo (iš jų) kaip ištrūkimo, galėtų teisingai perprasti jausmo tonus ar padėti kitiem praktikuoti taip, kad jie tai perprastų.
Ye ca kho keci, bhikkhave, samaṇā vā brāhmaṇā vā evaṁ vedanānaṁ assādañca assādato ādīnavañca ādīnavato nissaraṇañca nissaraṇato yathābhūtaṁ pajānanti te vata sāmaṁ vā vedanaṁ parijānissanti, paraṁ vā tathattāya samādapessanti yathā paṭipanno vedanaṁ parijānissatīti—ṭhānametaṁ vijjatī”ti.
pajānanti → pajānāti (bj) | vedanaṁ → vedanā (bj, sya-all, pts) | vedanaṁ parijānissatīti → vedanāparijānissatīti (bj) | yathā paṭipanno vedanaṁ → yathāpaṭipanno vedanā (sya-all, pts) | keci → ke ci (bjt) | assādañca → assādañ-ca (pts) | ādīnavañca → ādīnavañ-ca (pts) | nissaraṇañca → nissaraṇañ-ca (pts) | ṭhānametaṁ → ṭhānam-etaṁ (pts)Bet, vienuoliai, (visai) įmanoma, kad atsiskyrėliai ar brahmanai, kurie iš tiesų supranta jausmo tonų saldybę kaip saldybę, kartumą kaip kartumą, ir ištrūkimą (iš jų) kaip ištrūkimą, galės teisingai perprasti jausmo tonus ar padėti kitiem praktikuoti taip, kad jie tai perprastų.”
Idamavoca bhagavā.
idamavoca → idam-avoca (pts)Štai ką pasakė Palaimintasis.
Attamanā te bhikkhū bhagavato bhāsitaṁ abhinandunti.
abhinandunti → abhinandun ti (pts)Patenkinti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo žodžiais.